Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo už užsieniečio ištekėjusios ir jo pavardę priėmusios Lietuvos pilietės asmens tapatybės kortelėje ją rašyti su w raide. Tai pirmas, bet, atrodo, ne paskutinis toks teismo sprendimas.
Teismas rėmėsi tuo, kad ši pilietė jau įgijo santuokos liudijimą su taip rašoma pavarde. Šią teisę ji taip pat išsikovojo teisme kiek anksčiau.
Iš viso patenkinti jau penkių piliečių ieškiniai rašyti jų pavardes santuokos liudijimuose originalia forma. Dabar jie siekia ir asmens tapatybės dokumentų su taip pat užrašyta pavarde.
Pirmas patenkintas ieškinys rodo, kad panašaus sprendimo galima laukti ir kitose bylose.
Mat migracijos tarnybos atsisako užsieniečio sutuoktinio pavardę priėmusiems Lietuvos piliečiams išduoti asmens tapatybės dokumentus įrašant nelietuviškus rašmenis. Remiamasi tuo, kad šalies įstatymai nenumato tokios galimybės.
Vis dėlto teismas nusprendė taikyti išimtį ir tarsi įteisino tai, kas nenumatyta įstatymu.
Tai gali būti labai svarbus precedentas, nes jau daugybė Lietuvos piliečių yra susituokę su užsieniečiais ir dabar jiems atsiveria galimybė kreiptis į teismą iš pradžių dėl pavardės rašymo originalia forma santuokos liudijime, o vėliau – ir asmens tapatybės dokumentuose. Bet problemos iš esmės tai nesprendžia. Vis tiek užsienietišką pavardę priėmusiems Lietuvos piliečiams ar mūsų šalies pilietybę įgijusiems užsieniečiams teks bylinėtis siekiant asmens tapatybės dokumentų su nelietuviškais rašmenimis, o tai ilgas ir brangus procesas.
Negana to, teismas atvėrė nišą nelietuviškiems rašmenims asmens tapatybės dokumentuose tik Lietuvos pilietybę įgijusiems užsieniečiams ir jų sutuoktiniams. Tačiau didžiausias politikų galvos skausmas anaiptol ne šie asmenys, ne dėl jų jau porą dešimtmečių laužomos ietys.
Politinės aistros verda tik dėl to, kad savo pavardžių rašybos originalo forma asmens tapatybės dokumentuose reikalauja Lietuvos lenkų vardu kalbantys politikai, juos remia Varšuva, o šis ginčas dar labiau atšaldo ir taip atvėsusius mūsų šalies santykius su Lenkija.
Žinoma, šios problemos neišspręs pirmasis teismo sprendimas, įpareigojantis migracijos tarnybas išduoti asmens tapatybės kortelę su užsieniečiu susituokusiai Lietuvos pilietei įrašant jos pavardę originalia forma, bet netiesioginės įtakos gali turėti.
Juk jei šio sprendimo nepanaikins aukštesnės instancijos teismas, įveikiamas savotiškas tabu vartoti Lietuvos tapatybės dokumentuose nelietuviškus lotyniškos kilmės rašmenis. Tai gali įkvėpti Lietuvos lenkų politikus per Seimo rinkimų kampaniją dar aštriau kelti pavardžių rašybos problemą.
Žmogaus teisių požiūriu nėra esminio skirtumo tarp Lietuvos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir norinčių, kad jų naujoji pavardė būtų rašoma originalia forma, ir lenkų kilmės mūsų šalies piliečių, siekiančių, jog jų asmens tapatybės dokumentuose būtų išsaugota jiems prigimtinė lenkiška asmenvardžių rašyba.
Nors konservatyvi, lenkišką tautiškumą itin propaguojanti dabartinė Lenkijos valdžia šiuo metu priversta daug jėgų skirti vidaus politinėms kovoms, jai tenka gintis ir nuo Europos Komisijos kaltinimų demokratijos pažeidimais, neverta abejoti, kad anksčiau ar vėliau ji nepraleis progos užkurti pirties Lietuvai dėl lenkų tautinės mažumos teisių.
Ar dėl politinių išskaičiavimų jau vertėtų šnairuoti į teismo sprendimą leisti Lietuvos pilietės pavardę asmens tapatybės dokumentuose rašyti originalia forma?
Greičiau priešingai – reikėtų tik pagirti teisėjus už drąsą spręsti realią Lietuvos piliečiams kylančią problemą, kai niekaip to daryti nesiryžta politikai, nesugebantys priimti seniai Seime svarstomo įstatymo projekto, kuriuo numatyta įteisinti lotyniškos abėcėlės raidžių vartoseną asmens dokumentuose.
Su užsieniečiais susituokusiems Lietuvos piliečiams tenka patirti visokių teisinių nepatogumų, kai nors viena raide skiriasi jų ir sutuoktinių pavardės asmens tapatybės dokumentuose, dėl šios priežasties jau yra atvejų, kai atsisakoma mūsų šalies pilietybės, todėl teismo sprendimas visiškai logiškas.
Tik šio žingsnio nepakanka. Greičiausiai neprasminga versti žmones teisybės ieškoti teismuose, gaišti laiką, švaistyti ir piliečių, ir valstybės lėšas bylinėjimuisi dėl pavardžių rašybos. O tašką tokiems ginčams padėtų tik priimtas įstatymas.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuriai ir Seimas, ir Konstitucinis teismas kaip karštą bulvę permetė atsakomybę, kaip turėtų būti rašomi asmenvardžiai asmens tapatybės dokumentuose, siūlo leisti rašyti juos ir nelietuviškais rašmenimis, bet tik su užsieniečiais susituokusiems Lietuvos piliečiams bei mūsų šalies pilietybę įgijusiems užsieniečiams.
Tai spręstų šių asmenų problemą, tačiau akivaizdu, kad didžiausias kalnas liktų nenuverstas. Sunku pasakyti, ar užteks politinės valios ir kitam žingsniui – kartu su į Lietuvos pilietybės dokumentus atkeliaujančiomis originaliomis užsienietiškomis pavardėmis įteisinti ir mūsų šalies piliečių lenkų asmenvardžių originalią rašybą.
