Viešai trimitavę, kad labai operatyviai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovo Gedvydo Vainausko, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso ir kitų kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl prekybos poveikiu ir perdavė ją teismui, Generalinės prokuratūros prokurorai sulaukė skaudaus Vilniaus apygardos teismo kirčio.
Tačiau apie tai jie visuomenės neinformavo, nors prieš tai kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos agentais buvo surengę tikrą viešųjų ryšių akciją – su įtariamųjų filmavimu prieš sulaikymą, taip pat vaizdingais tuomečio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadovo Irmanto Mikelionio komentarais.
Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su pateikta byla, pakraupo dėl prokurorų nemokšiškumo. Konstatuota, kad taip prastai parengtos bylos negalima perduoti teisiamajam posėdžiui ir juo labiau jos nagrinėti – akis bado daugybė ikiteisminio tyrimo metu padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
Teismo nutartyje taip pat pažymima, kad strimgalviais baigiant ikiteisminį tyrimą buvo pažeista G.Vainausko teisė į gynybą.
Prokurorai dar buvo ir pamokyti: kai byla teismui perduodama paruošta taip nekokybiškai ir skubotai, negalima jos tinkamai išnagrinėti. Beje, su prokurorų išvedžiojimais susipažinę žinomi kalbininkai irgi stvėrėsi už galvos: suprasti, ką nori pasakyti kaltintojai, neįmanoma.
Teismas pripažino, jog prokurorų padaryti baudžiamojo proceso normų pažeidimai yra esminiai – jie kliudo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Todėl nutarta baudžiamąją bylą sugrąžinti prokuratūrai. Ji turės spręsti, ar atsisakyti politinio įbauginimo atspalvį turinčių kaltinimų įtakingiausiai žiniasklaidos grupei, ar vis dėlto pateikti teisme tinkamų nagrinėti, o ne iš piršto laužtų įkalčių.
Tai, kad Vilniaus apygardos teismas grąžino bylą prokuratūrai dėl esminių procesinių pažeidimų, net patys Generalinės prokuratūros prokurorai pavadino skandalu.
Prokuratūroje beveik nuo jos įkūrimo pradžios dirbantys pareigūnai „Lietuvos rytui“ teigė, kad neprisimena atvejo, kai bylą teismas atsisakytų priimti net nesurengęs pirmojo posėdžio.
Būna atvejų, kai prokuratūrai grąžinamos bylos kaltinamajam aktui patikslinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti, bet tai įvyksta tik po to, kai visi proceso dalyviai susirenka į posėdį.
