Tai, kad mūsų visuomenėje pasikeitė net tik požiūris į krašto gynybą, karius ir kariuomenę, pabrėžė ir kiti diskusijos dalyviai. Visi vienbalsiai sutiko, kad šiuos mąstymo pokyčius pagreitino ir saugumo reikalai regione.
Viceministras: „Mėginimų gąsdinti yra“
Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys teigė, kad po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė ne viena karta, šiuolaikiniai žmonės yra labiau linkę kurti, statyti nei naikinti.
„Deja, karšti pasaulio regionai egzistuoja, o saugumo iššūkiai atsispindi įvairių konferencijų temose – vyksta migracija, tautos nori gyventi arčiau gėlo vandens ir pan., o tai skatina teroro aktus, prievartą, siekius užvaldyti atskiras teritorijas ir gamtos išteklius. Tai realiausios tarpvalstybinių konfliktų priežastys“, – tvirtino jis.
„Mėginimų pagąsdinti mūsų gyventojus, sumenkinti mūsų laimėjimus yra, bet tam kelia užkerta tikri profesionalai, žinių pasisėmę specialistai, gerai suvokiantys savo veiksmus.
Gyvename pakitusioje saugumo aplinkoje. Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Europoje viena valstybė aneksavo dalį kitos valstybės teritorijos. Rusijos agresija prieš Gruzija ir Ukrainą atskleidė, kad pavojus išlieka, ypatingą nerimą kelia Rusijos gebėjimai greitai perdislokuoti karines pajėgas ir pradėti karinius veiksmus bei Kaliningrade sutelkti pajėgumai“, – kalbėjo viceministras.
Esama ne tik karinių iššūkių mūsų kraštui, nuolat patiriamos įvairios informacinės bei kibernetinės atakos.
„Karinė grėsmė šiandien nebėra teorinė, o rimtas iššūkis visuomenei ir NATO. Tai dar nereiškia, kad neturime priemonių. Lietuvoje ir kitose šalyse dislokuotos JAV ir kitų šalių kuopos, , įsteigtas NATO štabas, jau beveik metai, kai Lietuvoje veikia NATO vadavietė, Baltijos jūroje išaugo karinių laivų aktyvumas“, – kalbėjo A. Valys. Šiandien Lenkijoje priimamas istorinis sprendimas – dislokuoti Baltijos šalyse papildomas bataliono karines grupes.
Pasak viceministro, kita strategijos kryptis – nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas: „Juk kiekviena valstybė, nepaisant to, kad yra NATO narė, pirmiausia ginasi pati ir į pavojus turime reaguoti ne savaitėmis, o dienomis ir valandomis.“
Tėvai patys prašo vaikus pašaukti į tarnybą
Pulkininkas Artūras Jasinskas pasakojo, kad pamažu išgyvendinami ketinimai vengti karinės tarnybos ir net atvirkščiai – tėvai patys rūpinasi, kad jų vaikai būtų pašaukti tarnauti: „Daugiau piliečių tėvų, prašančių priimti sūnų ar dukrą į kariuomenę. Net ir žiniasklaidoje matyti, kad tėvai piktinasi, kad jų vaikų nepriėmė į kariuomenę.
Daug kalbame apie savanorystę, bet apie tai, kad visa visuomenė galėtų prisidėti prie kariuomenės kūrimo, girdėti mažai. Tikrai dingo tam tikras nevisavertiškumo jausmas, kad tu esi kariuomenėje. Reikia daug dirbti, kad patys save galėtume tinkamai pateikti, bet kiek bendrauju su kariais, tai nė vienas jų nesijaučia mažai įvertintas. Jaučiamės visuomenės dalimi“, – kalbėjo A. Jasinskas.
Šaulių sąjunga skaičiuoja rekordus
Šaulių sąjungos vadovas atsargos pulkininkas leitenantas Liudas Gumbinas diskusijoje teigė, kad itin svarbia pamoka tapo neseni istoriniai įvykiai: „Ukrainos įvykiai parodė, kad Lietuvos piliečiai yra sąmoningi, o po Rusijos ir Ukrainos karo Šaulių sąjungos gretos itin pagausėjo.“
Anot jo, per 26-erius nepriklausomybės metus Šaulių sąjunga pirmą kartą perkopė dešimties tūkstančių narių ribą. „Bręstame kaip tauta, kaip visuomenė ir turime valios geną. Šiandien į Šaulių sąjungą tikrai neateinama iš savanoriškų paskatų. Juk patys šauliai sumoka už savo pratybas, uniformas, padengia degalų sąnaudas, bet tai parodo mūsų savanorystės supratimą“, – sakė L. Gumbinas.
