Šalia svajonių namų – smirdinčios kaimynės

Dviejų ramių Vilniaus rajono kaimų gyventojai pasijuto žiauriai apgauti. Kai žmonės čia pirko sklypus ir statė namus ne tik sau, bet ir vaikams, nė nenutuokė, kad po kiek laiko jiems teks gyventi didelio kiaulininkystės komplekso pašonėje.

Pro Ažulaukės kaimo naujakurių namo langą – kaip ant delno sena ferma, kuri pavirs kiaulininkystės kompleksu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pro Ažulaukės kaimo naujakurių namo langą – kaip ant delno sena ferma, kuri pavirs kiaulininkystės kompleksu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Bartašių pribloškė žinia apie kompleksą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Bartašių pribloškė žinia apie kompleksą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artimiausias gyvenamasis namas nuo būsimo kiaulininkystės komplekso Čekiškių kaime nutolęs vos 70 metrų.
Artimiausias gyvenamasis namas nuo būsimo kiaulininkystės komplekso Čekiškių kaime nutolęs vos 70 metrų.
Daugiau nuotraukų (4)

Aida Murauskaitė („Lietuvos rytas“)

Jul 8, 2016, 6:16 AM, atnaujinta May 19, 2017, 1:38 PM

Ažulaukės ir Čekiškių kaimo gyventojai, tarp kurių daug naujakurių, suvažiavusių iš aplinkinių vietovių, įsitikinę – kad ir kokios modernios technologijos būtų, nemalonaus kvapo neišvengsi.

Žmonės taip pat baiminasi, kad bus užteršti požeminiai vandenys, prie pat fermų vinguriuojantis Kunos upelis, įtekantis į Nerį.

Kad Vilniaus rajono Čekiškių kaime esančioje senoje fermoje įmonė „Smokvila“ ketina auginti tūkstančius kiaulių, daugelis vietos gyventojų sužinojo tik praėjusią savaitę, kai buvo pakviesti į Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymą.

Sutrikę žmonės tvirtino, jog jei būtų žinoję, kad kiaulių kompleksas buvo suplanuotas dar 2013-aisiais, niekada nebūtų leidę didelių sumų tiek sklypui pirkti, tiek statyboms ar ūkininkauti šiose žemėse. Dabar jau aišku, kad čia esančio nekilnojamojo turto kaina kris.

Artimiausias gyvenamasis namas nuo būsimo kiaulininkystės komplekso nutolęs vos 70 metrų.

Nerimauja ir dėl vaikų

„Kaip dabar čia namą statytis? Planavau laikyti bites, imtis augalininkystės, tačiau su srutomis ištekantis amoniakas viską nudegins. O bitės skris į mėšlynus?“ – apie žlugusius ūkininkavimo užmojus pasakojo ažulaukiškis Arvydas Bartašius.

Vyras piktinosi ir tuo, kad nosį riečiančiu oru teks kvėpuoti ir vaikams – dalis jų eina į mokyklą, nuo fermų nutolusią 1,4 kilometro.

Kazimieras Naruševičius – Ažulaukės senbuvis. Neseniai pasistatė naują namą sau, o dabar rūpinasi antromis statybomis – ten įsikurs dukters šeima. Dar tik kylantį statinį nuo fermų skiria vos 400 metrų.

„Kad žemė nuvertės, vienas dalykas. Bet čia išvis nebus galima gyventi. Kaip vaikus čia reikės auginti?“ – piktinosi K.Naruševičius.

Dėl dvoko ir galimos grunto taršos sunerimusi ir vietos gyventoja Sonata Venckienė. Ji su šeima Ažulaukėje sklypą įsigijo prieš trejus metus, o namą pasistatė prieš metus.

„Tuomet galvojau – gražus, jaukus kaimas. Kas galėjo pamanyti, kad čia išdygs kiaulidės. Mes jaučiamės apgauti, juk kai pirkome sklypus, nieko apie tai nežinojome“, – kalbėjo moteris.

Susibūrę dvidešimt vietos gyventojų dabar rengia atsiliepimą „Smokvilai“ dėl poveikio aplinkai vertinimo ir ketina pareikalauti, kad jiems būtų duota daugiau laiko pasirengti rimčiau.

Žmonės ketina kreiptis į mokslininkus, Seimo narius.

Juolab poveikio aplinkai vertinimo ataskaita jiems kelia daug įtarimų.

Vertintojams viskas gerai

Čekiškių kaime steigti kiaulininkystės kompleksą „Smokvila“ suplanavo dar 2013-aisiais. Ažulaukės ir Čekiškių gyventojai buvo priblokšti, kai visai neseniai sužinojo, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita parengta dar tuomet.

Ataskaitą rengusi įmonė „Cowi Lietuva“ apskaičiavo, kad oro ar dirvos teršalai neviršys nustatytos ribinės vertės. Kiaulidžių skleidžiamas kvapas, anot vertintojų, taip pat atitiks normas.

Vietos gyventojus ypač papiktino tai, jog „Cowi Lietuva“ rekomenduoja, kad sanitarinė apsaugos zona sutaptų su fermos teritorijos sklypu, kuris nuomojamas iš valstybės ir užima 4,2 ha. Mat jei ši zona būtų didesnė, į ją patektų kelių gyventojų sklypai.

Kaltina pačius gyventojus

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vadovė Milda Račienė žino, koks triukšmas kilęs Ažulaukėje ir Čekiškėse.

„Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo parengta 2013-aisiais, tačiau tuomet žmonės visai nereagavo. Pagal įstatymą, informaciją reikia paskelbti rajoninėje ir respublikinėje spaudoje, mūsų agentūros tinklalapyje. Taip ir buvo padaryta, tačiau niekas į mus nesikreipė“, – sakė M.Račienė.

Prieš trejus metus AAA palaimino būsimo kiaulių komplekso programą, pagal ją „Cowi Lietuva“ ir parengė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Jai pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinys, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras palaimino ir tai, kad sanitarinė apsaugos zona būtų sumažinta ir sutaptų su būsimo kiaulininkystės komplekso teritorijos ribomis.

Tiesa, tuomet viena greta fermų įsikūrusi gyventoja kreipėsi į teismą. Vyriausiasis administracinis teismas šiemet kovo 1-ąją priėmė sprendimą, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaita turi būti atnaujinta, mat ją rengiant naudoti ne penkerių, o vos vienų metų meteorologiniai duomenys.

Nepasitenkinimas – normalu

AAA nurodė įmonei „Smokvila“ surengti dar vieną PAV ataskaitos pristatymą visuomenei.

Jis įvyko praėjusią savaitę. Tačiau pristatymas nepaguodė šįkart asmeninių kvietimų sulaukusių vietos gyventojų.

„Per pristatymą sakė, kad jie daug investuos, o mūsų nekilnojamasis turtas yra tevertas 200 eurų už kvadratinį metrą“, – kalbėjo S.Venckienė.

AAA atstovės M.Račienės teigimu, normalu, kad gyventojai nepatenkinti: „Niekas nenorėtų šalia ne tik kiaulynų, bet ir kitokios ūkinės veiklos. Tai yra žmogiška. Anglai turi netgi tokį posakį – bet kur, tik ne prie mano kiemo.

Tačiau žmonių nenoras, nepasitenkinimas turi būti pagrįstas. Jie sako „mums smirdės“, tačiau jei remdamosi tyrimais institucijos nemato grėsmių, mes neturime jokio teisinio pagrindo nepritarti veiklai.“

„Smokvila“ visaip ramino

„Smokvilos“ direktorė Ana Rymkevič stebėjosi, kad vietos gyventojai piktinasi. Ji teigė su jais bendraujanti taikiai ir paaiškinusi, kad grėsmės jų gerovei nekils: „Žmonės visko bijo, ypač kvapų. Tačiau viskas jiems buvo paaiškinta. Gyventojai gali pateikti papildomų klausimų, pasiūlymų, į juos bus atsakyta.“

Verslininkė tikino, kad kiaulių kompleksas bus šiuolaikiškas – bus diegiama viena moderniausių pasaulyje technologijų, maksimaliai sumažinanti kvapus.

A.Rymkevič tvirtinimu, ir gruntiniai vandenys nebus teršiami. Esą srutos ir mėšlas požeminiais vamzdžiais keliaus į specialią talpyklą, iš kurios bus pumpuojami į srutvežį ir išvežami į perdirbimo įmonę.

„Smokvila“ tikisi jau kitąmet pradėti veiklą. Vienu metu komplekse bus galima auginti 6900 kiaulių, o išvis per metus vietos rinkai „Smokvila“ galės patiekti 25 tūkst. kiaulių.

Mažeikiškiai kovojo su kuokomis ir šakėmis

* Ne tik pasitelkiant teismus ar Seimą, bet ir kuokas bei šakes kovoti su kiaulininkystės ūkio steigėjais teko ir Mažeikių rajono gyventojams.

* Kova užtruko kelerius metus. 2008-aisiais ir vėlesniais metais Bugenių ir Ruzgų kaimų gyventojai rengė protesto akcijas, kad jų kaimynystėje nebūtų plečiamas Danijos piliečio Erwino Nisseno bendrovės „Bugenių agro“ kiaulių kompleksas.

* „Mieli seimūnai, nepavirskite kiaulėmis!“ – tuomet pagalbos protestuojantys vietiniai reikalavo ir Seime.

* 2011-aisiais kaimų gyventojai sulaukė Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties, palikusios galioti rajono tarybos draudimą Bugeniuose danams plėsti kiaulininkystės kompleksą.

* „Bugenių agro“ kiaulių komplekse laikė po 12 tūkst. gyvulių per metus. Gyventojų pasipriešinimas kilo, kai bendrovė ketino išplėsti veiklą ir auginti iki 46 tūkst. kiaulių.

* Gyventojus baugino ne tik smarvė iš paties komplekso, bet ir faktas, kad apylinkių žemės bus laistomos srutomis, čia įterpiamas mėšlas. Protestuotojai tai vadino ekologine bomba.

Naujakuriams spąstus paspendė žvyro telkinys

* Ką reiškia keblumų kelianti kaimynystė, galėjo pajusti ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Sklypą Vilniaus rajono Pašilių kaime šiemet įsigijusi prezidentė netrukus jį pardavė. Čia D.Grybauskaitė ketino statytis namą ir jame įsikurti baigusi kadenciją.

* Kaime Vilniaus rajone esantį 16 arų žemės sklypą šalies vadovė pirko už 50 tūkst. eurų. Sklypą prezidentė pardavė už tą pačią kainą, už kurią jį įsigijo.

* Dienraštis „Lietuvos rytas“ gegužės pradžioje rašė, kad parduotame sklype namo statyba gali būti draudžiama, nes sklypas patenka į žvyro telkinio parengtinai išžvalgytų išteklių plotą, esantį tiesiogiai prie detaliai išžvalgytų išteklių ploto.

* Vyriausybės nutarimas numato, kad tokiuose telkiniuose, kurių ištekliai jau patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius ir įrenginius.

* Žemės sklypus Pašiliuose pardavinėjusios bendrovės „Forteka“ direktorė Lina Kirkliauskaitė pripažino, jog buvo nustatyta, kad toje teritorijoje yra naudingųjų iškasenų, tačiau aiškino, jog nebuvo jokių teisinių sprendimų, kad toje vietoje bus karjeras ar kad ten negalima formuoti žemės sklypų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.