Praėjusią savaitę pasibaigusi Seimo pavasario sesija – dar ne paskutinė šios kadencijos tautos išrinktiesiems, politikai dar rinksis į rudens sesiją.
Tačiau pastaroji sesija, ypač jos pabaiga, buvo itin karšta. Buvo justi vis labiau įsisiūbuojanti rinkimų kampanija, be to, buvo priimami svarbūs ir daug aistrų sukėlę įstatymai, pirmiausia Darbo kodeksas.
Taigi galima sakyti, ši sesija simboliškai vainikavo visą kadenciją. Kaip atrodo Seimo narių aktyvumo posėdžių salėje tiek per pavasario sesiją, tiek per visą kadenciją rezultatai?
Reiškė komiteto nuomonę
Šnekiausia per ką tik pasibaigusią sesiją buvo Socialdemokratų frakcijos narė Kristina Miškinienė – ji visose procedūrinėse batalijose kalbėjo 318 kartų.
Nieko keista – juk ši Seimo narė vadovauja Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuris buvo pagrindinis svarstant tiek Darbo kodeksą, tiek visą vadinamąjį naują socialinį modelį.
Per visą kadenciją – nuo 2012-ųjų lapkričio K.Miškinienė įvairiais klausimais savo nuomonę pareiškė 617 kartų. Bet pagal šį rodiklį ji užima tik dešimtąją vietą tarp visų Seimo narių.
Čempionas – dešinysis
Kiti du aktyviausi pavasario sesijos kalbėtojai – didžiausiais socialinių reikalų ekspertais save laikantys konservatorius Rimantas Dagys ir „darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas. Pirmasis kalbėjo 302, antrasis – 291 kartą.
Šie politikai buvo vieni tų, kurių pastangomis Darbo kodeksas ir visas socialinis modelis skendo nesibaigiančių diskusijų ir naujų pasiūlymų sraute.
R.Dagys yra ir visos kadencijos kalbėjimo čempionas, nuo 2012-ųjų rudens posėdžių salėje pasireiškęs net 1154 kartus. Antrojoje vietoje – kitas konservatorius Jurgis Razma (kalbėjo 1029 kartus), trečiojoje – M.Zaščiurinskas (995 kartai).
Šie parlamentarai pralenkė didžiausią Seimo šūkautoją „tvarkietį“ Petrą Gražulį ir opozicijos lyderį konservatorių Andrių Kubilių.
Dauguma Seimo narių per visą kadenciją priimant įstatymus ar dalyvaujant diskusijose kalbėjo nuo kelių šimtų iki šimto kartų.
Tyliausi – šalia velionio
Vis dėlto žvelgiant į šios sesijos bei visos kadencijos politikų kalbų ar aktyvumo įstatymų leidybos procese statistiką kyla klausimas: ką dalis tautos išrinktųjų veikia Seime?
Vienintelis, šią kadenciją nesuspėjęs pasakyti kalbos posėdžių salėje, – šviesaus atminimo Julius Veselka. Jis mirė 2012 metų lapkričio 25-ąją.
Seime nuo teisėsaugos pasislėpusi, o po to už Atlanto pasprukusi buvusi „drąsuolių“ lyderė Neringa Venckienė yra pristačiusi tris komitetų ir frakcijų išvadas, todėl yra vienu laipteliu aukščiau velionio J.Veselkos.
Trečiąją vietą tarp nešnekiausių užima sveikatos problemų turinti Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos herojė Vitalija Vonžutaitė. Nuolat sirgusi ir teismo proceso metu parlamentarė per visą kadenciją kalbėjo 6 kartus.
Šalia V.Vonžutaitės atsidūrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Juzefas Kvetkovskis.
Per pavasario sesiją šis politikas išvis nepravėrė lūpų, o per visą kadenciją kalbėjo vos 11 kartų.
J.Kvetkovskis iš posėdžių salės tribūnos aštuonis kartus perskaitė komitetų arba frakcijos išvadas ir tris kartus tarė žodį dėl kai kurių įstatymų straipsnių.
Tačiau jis nedalyvavo jokioje diskusijoje, nieko nepaklausė, niekam nereplikavo.
Tarp mažiausiai Seimo salėje burnas aušinusių parlamentarų nemažai tokių, kurie dirba ne nuo kadencijos pradžios.
Misija – pasirašyti
Bet gal J.Kvetkovskis – aktyvus įstatymų kūrėjas? Oficialioje Seimo svetainėje galima aptikti duomenų apie 40 teisės aktų, susijusių su šio parlamentaro pavarde, absoliuti dauguma – kuriuos politikas tiesiog pasirašė su būriu kolegų.
Kone identiški – „Drasos kelio“ formaliojo pirmininko Jono Varkalos duomenys.
Vadinamosios partijos, egzistavusios tik popieriuje, vadovas, priklausantis Socialinių reikalų ir darbo komitetui, per visą kadenciją kalbėjo 13 kartų, o šioje pavasario sesijoje – tik sykį.
Tiesa, jis yra prisidėjęs prie beveik 80 įvairių teisės aktų, tačiau, kaip ir J.Kvetkovskis, dažniausiai tik savo parašu.
Tarp didžiausių tylenių yra ir „darbietis“ Sergejus Ursulas, kuris per pastarąją sesiją Seimo salėje pakalbėjo tik kartą, o per visą kadenciją – 13 kartų.
Be to, S.Ursulas, kaip ir J.Varkala, dar keletą sykių kalbėjo dėl balsavimo motyvų.
Moka pasiteisinti
* Daugelis politikų teigia, jog tai, ar politikas daug, ar mažai šneka Seimo plenarinių posėdžių salėje, nėra patikimas jo darbo intensyvumo ir kokybės rodiklis. Esą daugiausia kalbantieji nebūtinai vaisingiausiai ir konstruktyviausiai dirba, o ne visi tyleniai – tinginiai.
* Iš tiesų tokie politikai kaip M.Zaščiurinskas ar R.Dagys parlamente turi agresyvių tauškalių, karštligiškai besistengiančių prie mikrofono parodyti savo darbštumą, reputaciją.
* Tuo metu didžiausi tyleniai paprastai aiškina, kad aušinti burnos Seimo salėje neva visai nebūtina, o reikia dirbti komitetuose, frakcijose ar rinkimų apygardose. Tokie parlamentarai tvirtina darbštumu nenusileidžiantys kolegoms, turintys savo poziciją svarstomais klausimais.
