Taip būtų pagaliau sujungtos dangiškoji ir žemiškoji karalystės, maža to, dabartinė nuostata tiesiog nebeatitinka tikrovės.
Štai Seimas ir opozicijos, ir valdančiųjų balsais priėmė tokį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kokio norėjo Bažnyčia, į priekį pagaliau pastūmėjo Konstitucijos pataisas, nustatančias, kad šeima – tik heteroseksuali santuoka. Tokiems balsuotojams buvo itin svarbu prieš rinkimus nesusipykti su savo vienmandatės apygardos klebonėliu.
Dar įspūdingesnį dangiškosios karalystės apsireiškimą regėjome pačioje Vyriausybėje. Kairiųjų galva A.Butkevičius iš posėdžio darbotvarkės išbraukė įstatymų pataisas, kuriomis įteisinama nesusituokusių vyro ir moters partnerystė. Mat tie užmojai niekuomet nepatiko Bažnyčiai.
Premjeras tiesiai pasakė, kad yra gavęs laišką iš šios institucijos, tačiau svarbiausia – trečiadienį Vilniaus arkikatedroje girdėjęs griežtą pamokslą apie valstybės priedermę ginti moralę pasakė pats arkivyskupas G.Grušas.
Tiesa, tame pamoksle apie partnerystę dvasininkas neužsiminė, bet, kalbėdamas apie pagalbinį apvaisinimą, alkoholio kontrolę ir net darbo santykius, aiškiai instruktavo politikus, kurį mygtuką jiems derėjo ar derės spausti.
Suprantama, Konstituciją taisyti – ilgas darbas. Tad gal bent Seimo ir Vyriausybės posėdžius reikėtų pradėti malda ir vyskupo kreipimusi su palaiminimu. O galbūt pačią Vyriausybę vertėtų praplėsti ir įsteigti dar vieną postą – ministro ganytojo.
Būtų mažiau nesusipratimų ir premjerui nereikėtų kiekviena proga aiškintis.