Pakalbėjus su abiturientais iš karto po egzaminų, daugelis džiaugėsi, kad egzaminai nebuvo sunkūs arba bent jau gerokai lengvesni nei praėjusiais metais.
Tiesa, rezultatai rodo ką kitą. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaikė apie 10 proc. visų abiturientų, o matematikos egzamino rezultatai prastesni nei praėjusiais metais.
Abiturientai socialiniuose tinkluose lieja džiaugsmą, pyktį ir neviltį. Visuomenė mano, kad egzaminų užduotys yra specialiai lengvinamos, o mokyklas baigiantis jaunimas yra tiesiog – beraštis.
Tačiau NEC direktorė Saulė Vingelienė sako, kad norint įvertinti mokinių žinių lygį neužtenka remtis vien tik egzaminų rezultatais.
– Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šiemet neišlaikė apie 10 proc. Lietuvos abiturientų. Kaip šis skaičius kito, palyginus su parėjusiais metais?
– Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas pagal 2011-ais metais atnaujintą egzamino programą vyksta nuo 2013-ųjų. Taigi, per tuos metus pastebime, kad šį egzaminą, nepaisant jį pasirinkusiųjų skaičiaus, išlaiko apie 90 proc. mokinių.
Viena iš tokio stabilumo priežasčių yra tai, kad egzamino programoje numatyta išlaikymo riba – 30 procentų, o egzamino vertinimo kriterijai iš anksto žinomi. Kitas svarbus dalykas – šis egzaminas yra vienintelis privalomas atestatui gauti. Be to, jis yra dviejų tipų – ne tik valstybinis, bet ir mokyklinis. Tai reiškia, kad ugdymo procese mokiniai turi galimybę apsispręsti, kokį egzamino tipą jie rinksis, atsižvelgdami į savo mokymosi lygį, turimus įvertinimus, planus po vidurinio išsilavinimo įgijimo, būsimų studijų aukštojoje mokykloje reikalavimus.
– Šie metai pirmieji, kai abiturientams, norintiems įstoti į valstybės finansuojamas ne meninių specialybių vietas, reikėjo laikyti privalomąjį matematikos egzaminą. Kaip manote, kokią įtaką šio egzamino rezultatai turės stojantiesiems, ypač tiems, kurie stoja į specialybes, kurioms matematikos anksčiau nereikėjo?
Sprendimas, kad norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje reikia išlaikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, buvo priimtas 2014-aisiais, atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų ir darbdavių organizacijų lūkesčius.
Numatyta, kad stojantiesiems į socialinius, biomedicinos, fizinius ir technologijos mokslus būtina jį išlaikyti ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu, įvertinimas 36–85 balai. Tik stojantiems į humanitarinius mokslus buvo nustatytas patenkinamas išlaikymo lygis – ne mažiau kaip 16 balų. Stojantiems į menų studijas šio egzamino laikyti nereikia.
2015-aisiais šis reikalavimas buvo sušvelnintas. Paliktas reikalavimas šį egzaminą išlaikyti patenkinamu lygiu – surinki 16 balų iš 100 galimų.
Reikalavimas tik išlaikyti matematikos egzaminą sušvelnino mokinių ir mokytojų įtampą, pačios niūriausios prognozės apie didelį neišlaikiusiųjų procentą nepasitvirtino. Tad tikėtina, kad mokiniams, kurie sąmoningai ir atsakingai planuoja savo būsimas studijas ir ruošėsi brandos egzaminams, matematikos brandos egzaminas nebus kliūtis įstoti į norimą studijų kryptį.
– Po daugelio egzaminų, teko kalbėti su abiturientais, Jie džiaugėsi, kad egzaminai buvo lengvi ar bent jau lengvesni negu jie tikėjosi. Kaip manote, ar, žiūrint į esamus rezultatus, abiturientų džiaugsmas buvo pagrįstas?
– Kalbėti apie mokinių lūkesčių ir realybės po egzamino rezultatų paskelbimo atitikimą tikrai sudėtinga. Jei mokiniai, išėję po egzamino, teigė, kad užduotis buvo lengva, tai gerai psichologiniu požiūriu – vadinasi, per egzaminą jiems nebuvo netikėtumo dėl egzamino užduoties struktūros, tematikos, klausimų ar uždavinių formuluočių. Mokiniai galėjo susitelkti į užduočių atlikimą, jiems užteko laiko ne tik atlikti, bet ir pasitikrinti savo atsakymus.
Gali būti ir taip, kad mokiniai ugdymo procese prieš pat egzaminus dažniau atlikdavo problemines, aukštesniuosius mąstymo gebėjimus tikrinančias užduotis. O egzamino užduotyse, kaip numatyta egzaminų programose, yra ir labai lengvų klausimų, atitinkančių minimalius reikalavimus egzaminui išlaikyti, taip pat klausimų pagal bendrojo kurso programos reikalavimus. Tokie klausimai mokiniams, besimokiusiems išplėstiniu kursu, tikrai galėjo atrodyti labai lengvi.
Objektyvai įvertinti egzaminų užduočių lengvumą ar sunkumą galima tada, kai paskelbiami egzamino rezultatai ir užduočių statistinė analizė. Tada jau galima pagrįstai kalbėti apie egzamino užduoties sunkumą.
Pavyzdžiui, matematikos valstybinio brandos egzamino atvejis – tik įvykus egzaminui, buvo daug vertinimų, kad užduotis per lengva, bet tiek egzamino rezultatai, tiek atskirų uždavinių statistika rodo, jog taip nėra. Į egzaminą atėjo labai skirtinga populiacija – labai skyrėsi ne tik mokinių turimi įvertinimai ugdymo procese, bet ir lūkesčiai. Vieniems užteko tik išlaikyti egzaminą, tad jie susitelkė į bendrojo kurso užduotis, kiti siekė maksimalaus rezultato ir sprendė visas egzamino užduotis.
Bet tai, kad iš anksto lengvomis įvardytos matematikos valstybinio brandos egzamino užduotys, pavyzdžiui, apie vidurkio skaičiavimą arba nuolaidų procentus daliai mokinių buvo neišsprendžiamos, tik dar kartą patvirtina poreikį susilaikyti nuo išankstinių komentarų po egzamino.
– Dažnai tenka nugirsti komentarus, kad egzaminų užduotys kasmet vis lengvėja. Kaip keičiasi užduočių sudarymas kiekvienais metais? Ar iš tikrųjų jos lengvinamos?
– Šį komentarą priskirčiau folklorui apie tai, kad anksčiau ir cukrus buvo saldesnis. Nei mokinių rezultatų, nei užduočių statistika tokio teiginio nepatvirtina. Per pastaruosius trejus metus gerėjo vienas svarbus rodiklis – tai apskritai egzaminus išlaikančiųjų procentas. Bet tai daugiau susiję su labai aiškiais ir fiksuotais susitarimais, ką reikia padaryti, kad egzaminas būtų išlaikytas. NEC interneto svetainėje yra pateikti minimalūs išlaikymo reikalavimai, iliustruoti klausimų pavyzdžiais.
Egzaminų užduotys rengiamos pagal 2011-aisiais patvirtintų egzaminų programų reikalavimus. Jokių esminių pokyčių nei egzaminų programose, nei užduočių rengimo procedūrose nėra. Užduočių rengėjams yra pateikiama užduoties rengimo specifikacija su pagrindiniais reikalavimais, pagal kuriuos vertinama užduoties kokybė. Žinoma, siekiant aukštos naujų užduočių kokybės, užduočių rengėjai yra supažindinami su ankstesnių metų užduočių statistika.
– Kaip vertintumėte abiturientų žinių lygį, atsižvelgdama į šių ir praėjusiųjų metų rezultatus?
Norint padaryti išvadą apie mokinių žinių lygį, neužtenka remtis tik egzaminų rezultatais. Tam reikia daryti išsamius mokslinius tyrimus.
Pavyzdžiui, mes matome, kad kai kurių mokomųjų dalykų egzaminuose visada labai mažai mokinių gauna 100 balų įvertinimą. Bet remiantis vien tik šiuo rodikliu negalima teigti, kad tų dalykų mokinių gebėjimai prastėja. Juk egzaminai yra pasirenkamieji, taigi mes niekada nežinome, kiek motyvuoti ir kuriuo tikslu mokiniai pasirinko šį egzaminą – ar jiems svarbu tik išlaikyti, ar gauti maksimalų įvertinimą.
Gali būti ir taip, kad pačius geriausius rezultatus galintys pasiekti mokiniai tiesiog nesirenka šio egzamino, nes jo rezultato nereikia jų pasirinktai studijų krypčiai. Labai aiški šios kartos mokinių tendencija – strateguoti, ką ir kaip reikia padaryti, kad įdėjus minimaliai pastangų galima būtų pasiekti reikalingą rezultatą.
Anksčiau buvo nediskutuotina orientacija į maksimalų rezultatą, o dabar stebime, jog mokiniai labai aiškiai dėliojasi prioritetus ir jiems nesvetimas sprendimas, kad „gal man už vieną ar kitą egzaminą užteks ir minimalaus balo, o daugiausia energijos ir laiko skirsiu tam dalykui ir tam egzaminui, kurio įvertinimas turi didžiausią reikšmę stojimo į aukštąsias mokyklas konkursiniam balui“.
– Kai kurie abiturientai internete skundžiasi, kad mokykloje, tarkime, iš lietuvių kalbos gaudavo aštuntukus ar devynetukus, o egzamine surinko vos 30 balų ir pan. Kaip manote, kodėl taip nutiko – ar iš tikrųjų prasti tokių mokinių rašiniai, ar tai vertinimo problema?
Ši diskusija nesibaigs, kol bus išorinio vertinimo, egzaminavimo sistema. Viena iš akivaizdžių priežasčių, kodėl gali būti įvertinimų ugdymo procese ir valstybiniame brandos egzamino neatitikimas, yra visiškai kita vertinimo skalė. Ugdymo procese galioja dešimtbalė sistema, kuri nėra tiesiogiai konvertuojama į egzamino šimtabalę vertinimo skalę ir atvirkščiai.
Kitas svarbus dalykas yra tai, kad egzamine yra vertinamas galutinis rašinio tekstas – jame nematyti mokinio pastangų, pažangos, motyvacijos – visų tų svarbių dedamųjų, kurios vertinamos ugdymo procese.
Negalime apibendrinti, kad mokinių rašiniai yra prasti arba geri – tarp tų 19 188 rašinių yra visokių – originalių, kūrybingų, kuriuose demonstruojamas ne tik raštingumas siaurąja prasme, bet ir literatūrinė kompetencija, susieta su turima socialine ir kultūrine patirtimi, yra ir keistų, buitiniais argumentais plėtojamų rašinių.
– Teko pastebėti abiturientų pasipiktinimą internete dėl nevisiškai aiškios rezultatų skelbimo sistemos. Jie sako, kad sunku suprasti, kodėl, pavyzdžiui, gavęs 40 taškų abiturientas gavo 25 balus, o vos porą taškų didesnį rezultatą gavęs kitas abiturientas jau gavo 30 balų ir pan. Kokių sulaukėte abiturientų atsiliepimų po rezultatų paskelbimo?
Po kiekvieno egzamino vykdymo ir rezultatų skelbimo NEC gauna atsiliepimų ir užklausų dėl egzamino turinio, rezultatų ar vertinimo. Tai natūrali sudedamoji NEC veiklos dalis. Užklausas suskirstyčiau į kelias grupes.
Vieni klausia labai individualių ir skubaus atsakymo reikalaujančių dalykų, pavyzdžiui, darbe paliko braukymų – ar darbas bus vertinamas. Suvokiame, kad tai tik egzamino detalė, bet jeigu mokiniui neramu, jeigu jis negali toliau ruoštis kitiems egzaminams, stengiamės kuo greičiau atsakyti.
Kitas užklausas priskirčiau rubrikai „Kalba „Facebook“. Džiugu, kad mokiniai buriasi į tikslines grupes socialiniuose tinkluose, diskutuoja prieš egzaminą ir po jo. Pripažįstame, kad kartais bendraamžio bendraamžiui teikiama informacija tikrai gali būti paveiki ir naudinga. Bet yra ir tokių atvejų, kur veikia „sniego gniūžtės“ principas – jei parašomas nepagrįstas komentaras ar pasigiriama nebūtu dalyku, pvz., „skambinau į NEC ir man pakeitė įvertinimą“, „neskaičiau nė vieno literatūros kūrinio, o gavau 100 balų“. Suprantama, kad, negalint patikrinti skaitomos informacijos pagrįstumo, norisi įsitikinti, ar nėra sistemos klaidų, todėl rašoma ar skambinama į NEC.
Trečia grupė užklausų yra susijusi su Jūsų minimu egzaminų taškų procentinės dalies ir balų atitikimu. Pirmiausia kelčiau klausimą, ar mokiniai supranta, po kokiais dokumentais pasirašo ugdymo proceso metu. Kiekvienas iš jų pasirašo, patvirtindamas, kad susipažino su egzamino programa ir egzaminų vykdymo ir organizavimo tvarkos aprašu. O juose parašyta, kad egzaminų vertinimas yra kriterinis. Tai reiškia, kad mokinių gauti taškai konvertuojami į balus skirtingose skalėse – pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 30 proc. užduoties taškų, o anglų kalbos – 16 proc., informacinių technologijų – 20 proc. ir t.t.
Visų egzaminų taškai yra priskiriami trims pasiekimų lygiams – patenkinamam, pagrindiniam ir aukštesniajam, kurių intervalai nėra vienodi, todėl ir taškai į balus konvertuojami ne santykiu vienas prie vieno. Informaciją, kaip taškai konvertuojami į balus, mokiniai gali rasti Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatuose.
– Antradienį susitikote su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. Kokius klausimus aptarėte per susitikimą?
– Per visą egzaminų sesiją yra teikiama informacija Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai apie egzaminų vykdymą, vertinimo procesą, rezultatų skelbimą. Šis susitikimas buvo skirtas valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo procesui aptarti. Jame dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo komisijų pirmininkai ir vertintojai. Buvo aptartos vertinimo procedūros, kokių kontrolės priemonių imasi NEC, užtikrindamas vertinimo patikimumą ir objektyvumą, kaip tiesiogiai įtraukti vertintojus į kylančių darbinių problemų sprendimą.
