Prezidentė D.Grybauskaitė pirmadienį iškilmingai vetavo net du praėjusią savaitę pasibaigusios Seimo pavasario sesijos finišo tiesiojoje priimtus teisės aktus – Darbo kodeksą ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Kodėl buvo vetuotas vienu kertinių naujojo socialinio modelio akmenų laikomas kodeksas, kuris po ilgų batalijų Seime buvo palaimintas sukandus dantis?
Neabejotina, jog prezidentei tai naudinga viešųjų ryšių požiūriu.
Visuomenėje buvo labiau girdimas balsas tų, kurie kritikavo šį dokumentą, nes jis neva pataikauja tik darbdavių ir stambiojo verslo interesams.
Šalies vadovės išskaičiavimas – ne laimėti sau papildomų liaudies gynėjos balų, o kuo labiau pakenkti valdantiesiems, ypač socialdemokratams.
Mat aiškėja, kad ginčai, susiję su nauju Darbo kodeksu ir jo priėmimu, gali tapti blogu dirgikliu kairiųjų rinkėjams per rinkimus spalio mėnesį.
Dešiniųjų sąjungininkei D.Grybauskaitei paranku, kad ši istorija suktųsi viešojoje erdvėje, keltų kuo daugiau verpetų ir visuomenėje, ir valdančiojoje koalicijoje, ir socialdemokratų stovykloje.
Kitaip sakant, tos dešimtys pataisų, kurios pateiktos šimtams kodekso straipsnių, šiame politiniame žaidime, ko gero, yra trečiaeilis reikalas.
Juolab kad dalykiniu požiūriu tie prezidentės pasiūlymai menkai keičia Darbo kodekso visumą ir bendrąsias tendencijas, atlieka labiau simbolinę funkciją, nes yra nutaikyti į nuostatas, kurios visuomenėje kėlė daugiausia emocinio ir ideologinio erzelio.
Beje, tai iš dalies pripažino ir pati šalies vadovė. Ji skambiai aiškino, kad kodeksas yra „ekstremalaus liberalizmo“ apraiška, įteisinanti „darbdavių dominavimą“, kita vertus, paskelbė, jog dokumentas, kaip visuma, esą visai tinkamas ir turėtų būti kuo greičiau priimtas.
Tiesa, tiek teisės ekspertai, tiek darbdavių ir investuotojų atstovai tvirtino, kad prezidentės pasiūlymai, suteikdami perteklinių teisių darbuotojams, iškreipia kodeksą, o dėl šių žaidimų Lietuva apskritai gali likti gyventi su senais, dar iš sovietinio laikotarpio paveldėtais darbo santykiais.
Sunku pasakyti, kaip dabar pasielgs valdančioji koalicija. Ryžtingas nusiteikimas, demonstruotas savaitės pradžioje, jai baigiantis gerokai pragaravo.
Numatę, kad D.Grybauskaitė vetuos kodeksą, valdantieji skelbė tam pasiruošę, surinkę parašus dėl neeilinės sesijos, kurioje atmestų prezidentės veto.
Tačiau penktadienį koalicijos politinė taryba paskelbė jau nebeskubėsianti ir lauksianti išsamių šalies vadovės pastabų dėl viso socialinio modelio.
O juk kiek anksčiau pagrindinis maištininkas socialdemokratų gretose parlamento vicepirmininkas A.Sysas šaukė, kad D.Grybauskaitės pataisoms būtina pritarti.
Parlamento užkulisiuose netruko pasklisti gandai, esą Darbo partijos atstovai ėmė derėtis su socialdemokratais dėl mainų: pirmieji padės atmesti veto Darbo kodeksui, jeigu antrieji pritars, kad būtų atmestas veto Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, už kurį „darbiečiai“ anksčiau balsavo.
Ar tik nepradeda pildytis D.Grybauskaitės viltis, kad valdantieji puls blaškytis ir trauktis atatupsti?
Veto Pagalbinio apvaisinimo įstatymui taip pat buvo pagrįstas viešųjų ryšių išskaičiavimais.
Juk pati šalies vadovė dar per 2014 metų prezidento rinkimų kampaniją viešai tvirtino, kad leisti šaldyti embrionus negalima, nes tai labai neetiška.
Tačiau dabar vetavo įstatymą, kuris draudžia šaldyti embrionus ir leidžia jų pagaminti tik tiek, kiek vienu kartu galima perkelti į moters organizmą, bet ne daugiau kaip tris.
Akivaizdu, jog pastarajam D.Grybauskaitės sprendimui daug įtakos turėjo tai, kad šio įstatymo kritikų balsai buvo kur kas labiau girdimi ir svaresni nei jo gynėjų.
Negana to, ta kritika pagrįsta. Juk įstatymą palaiminusių konservatorių, „tvarkiečių“, „darbiečių“, „mišrūnų“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų sprendimas buvo grįstas ne dešimčių tūkstančių nevaisingų porų interesais, o ideologiniais ir politiniais išskaičiavimais.
Draudimą šaldyti embrionus labiausiai rėmė Bažnyčia, kuri, pasinaudodama artėjančiais rinkimais, spustelėjo Seimo narius, nenorinčius pyktis su dvasininkais, turinčiais nemažai įtakos parapijose (apygardose).
Galima laukti, kad šio įstatymo papildomas svarstymas bus nukeltas į rudens sesiją, kai rinkimai jau bus ant nosies.
Tuomet jau gali susvyruoti ir liberalesnį projektą rėmę socialdemokratai. Tokios prognozės – ne iš piršto laužtos.
Užvakar A.Butkevičius pareikalavo iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės vėl išbraukti jo paties partijos valdomos Teisingumo ministerijos parengtą įstatymo projektą, reglamentuojantį nesusituokusių vyro ir moters santykius.
Premjeras paaiškino, kad dėl šio įstatymo gautas Bažnyčios atstovų laiškas, kurį dar reikia išnagrinėti. Be to, jam stiprų įspūdį padarė griežtas arkivyskupo G.Grušo pamokslas Arkikatedroje.
Bet po kurio laiko teisingumo ministras J.Bernatonis buvo priverstas aiškinti, kad Bažnyčia nedalyvauja teisėkūros procese, o Vyriausybės vadovo atstovai puolė teisintis, kad projektą dėl partnerystės įteisinimo pristabdė teisininkai.
Galiausiai vakar premjeras pateikė dar vieną paaiškinimą – apie pamokslą jis tik pajuokavęs.
Spręskite patys, ar Lietuva moderni, ar vis dar provinciali valstybė.
