80-metė I.Benešienė turi nedidelį ūkį, keletą gyvulių. Pagrindinis pagalbininkas – arklys, kurį prižiūrėti reikia turėti sveikatos. Be to, su juo apdirbti žemę ne moteriškas darbas, o vyrų kartu gyvenančių nėra. Per patį darbymetį padėti sengalvėlei atvažiuoja sūnūs.
„Aš vis galvojau, kaip reikia padėti mamai, sesei ir jos dukrai. Į galvą ne kartą ateidavo mintis, kad gerai būtų nupirkti nedidelės galios naudotą traktorių. Bėda, kad tokių traktorių kaina siekia apie 2000 eurų, o tai mano artimiesiems labai dideli pinigai“, – pasakojimą pradėjo luokiškis Gražvydas.
Ieškodamas išeities, G.Benešas nusprendė surasti ir nupirkti savadarbį traktoriuką, kuriuo galėtų padėti nudirbti svarbiausius darbus. Moterims padėtų ne tik Gražvydas, bet ir jo brolis. Tuomet nereikėtų arklio, kurį reikia šerti visus metus.
Kaip nusprendė, taip ir padarė. Šių metų pavasarį, balandžio pradžioje, Gražvydas aptiko internete skelbimą. Į pagalbą pasikvietė žmogų, daugiau už jį išmanantį apie žemės ūkio techniką. Su patarėju vyras nuvyko į Akmenės rajoną apžiūrėti parduodamos žemės ūkio technikos.
Kaip sakė G.Benešas, iš pažiūros traktorius atrodė neblogai, iš karto pavyko užkurti. Be to, pardavėjas neslėpė, kad traktorius turi šiokių tokių trūkumų, ką reikėtų suremontuoti. Sandoris atrodė patikimas, tad sūnus nuvyko pas mamą į kaimą ir papasakojo, kad rado parduodamą nedidelį traktorių, kaip tik tinkantį jos ūkeliui.
Pasitarusi šeima nusprendė, kad reikia pirkti. Senolė atidavė visas savo santaupas tikėdamasi, kad traktorius padės nudirbti sunkius ūkio darbus. Kaip tvirtino luokiškis, nepaisant garbaus amžiaus, mama su pagalbininkėmis ir bulves, burokėlius kasmet augina, laiko ne tik arklį, bet ir karvutę. Tad negalingas traktoriukas moters ūkyje būtų tapęs tikru išsigelbėjimu.
Gražvydas papasakojo, kad iš pradžių traktoriaus pardavėjas prašė 1490 eurų, o paskui kainą nuleido iki 1150 eurų, pažymėjęs, kad tuos pinigus pirkėjas galės panaudoti nedideliam remontui. Balandžio 5 dieną sukirtus rankomis, įvyko sandoris.
Luokės miestelio gyventojas G.Benešas traktorių parsigabeno pas save, kad atliktų nedidelius remontus.
Anot G.Benešo, ką tas žmogus pasakė, kad reikės remontuoti, tą suremontavo. Deja, yla išlindo iš maišo tada, kai reikėjo traktoriumi daugiau pavažiuoti. Paaiškėjo, kad reikia remontuoti žymiai daugiau, net variklį, o tai kainuoja pakankamai brangiai. Gražvydo nuomone, tai turėjo žinoti ir pardavėjas, bet siekdamas sau naudos nutylėjo.
Atkaklus žemaitis bandė ieškoti teisybės, skambino pardavėjui, bandė tartis, kad tas atgal priimtų traktorių ir grąžintų pinigus. Tačiau pardavėjas trynė iš džiaugsmo rankas atsikratęs senos technikos ir į kalbas nesileido.
Gražvydui nieko kito nebeliko, kaip vežti traktorių į kaimą pas jo laukiančią mamą.
Blogiausia, kad traktoriaus remontas, pasak specialistų, gali kainuoti apie 600 eurų. Sūnaus teigimu, tokie pinigai senolei per dideli.
„Nei pinigų, nei traktoriaus darbams nudirbti. Gerai, kad dar arklio nespėjo mama parduoti. Jaučiuosi kaltas prieš savo artimus žmones, norėjau kaip geriau, o išėjo blogiau“, – susirūpinęs kalbėjo G.Benešas.
Šiuo metu moteris guli ligoninėje ir atvažiavus sūnui aplankyti vis klausia, kaip tas traktorius. „Nežinau, ką ir atsakyti, nenoriu, kad mama jaudintųsi“, – kalbėjo susikrimtęs Luokės gyventojas.
