Grupė Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, pagal kurį dabar Vidaus reikalų ministerijai priklausantis VAD taptų atskira institucija, kurios vadovą skiria prezidentas premjero teikimu, jos įgaliojimai būtų daug didesni nei dabar.
Departamento pavadinimas būtų keičiamas į Vadovybės apsaugos tarnybą.
Šį įstatymą įregistravo visų Seimo frakcijų, išskyrus „tvarkiečius“, atstovai, tačiau pagrindinis projekto autorius ir kūrėjas – VAD.
Pirmas kartas nepavyko
VAD jau anksčiau mėgino išsiveržti iš Vidaus reikalų ministerijos globos ir pakilti į aukštesnį savarankiškumo lygį.
Buvo siekiama, kad departamento vadovą skirtų ne vidaus reikalų ministras, o prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras.
Viena pagrindinių šio projekto stūmėjų buvo Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Tačiau tam ryžtingai pasipriešino tuometis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jam pritarė ir „tvarkiečiai“.
Po tokios politikų kaktomušos parlamentas nustatė, kad VAD direktorių skirtų Vyriausybė.
Laiške primenami priešai
Paramą naujam įstatymui VAD mėgina užtikrinti įvairiais, netgi komiškais būdais.
Pavyzdžiui, platindami laiškus visiems departamento darbuotojams, kad šie savo parašais pritartų projektui.
Laiškas sutvirtinamas tokiu sakiniu: „Būkim vieningi, nes kitaip priešas mus nugalės.“ Koks priešas turimas galvoje, nepaaiškinama.
Reikėtų papildomo milijono
Perskaičius šį projektą darosi suprantama, kodėl departamento vadovybė taip stengiasi, kad jis būtų palaimintas Seime.
Svarbiausi įstatymo akcentai – VAD tampa Vadovybės apsaugos tarnyba, kuri iškeliama iš vidaus reikalų sistemos, padaroma savarankiška institucija, o jos pareigūnams yra suteikiamas valstybės pareigūnų statusas.
Ši tarnyba turėtų kriminalinės žvalgybos ir teisės pažeidimų prevencijos funkcijas, ginkluotę, karo atveju taptų gynybos pajėgumų dalimi, o taikos metu gali pasitelkti ir koordinuoti kariuomenės bei viešojo saugumo darinių pajėgas ir veiklą.
Pareigūnams suteikiamos itin didelės teisės taikyti prievartą, patekti į patalpas, naudoti valstybės resursus.
Darbuotojams nustatomi ypatingi lojalumo reikalavimai – jie turėtų prisiekti „be išlygų“ vykdyti vadovų įsakymus, negalėtų būti ne tik partijų arba profsąjungų nariai, bet ir rėmėjai.
Tarnyba turėtų ir savo atskirą ūkį – net galėtų teikti maitinimo paslaugas.
Kitoks statusas reikštų ir geresnį tarnybos finansavimą, kuris, projekto autorių teigimu, pareikalautų papildomo milijono eurų per metus.
Susireikšminimas – perdėtas
Įstatymo aiškinamajame rašte tvirtinama, kad departamentas – svarbi institucija, nes nuo aukščiausių valstybės pareigūnų, taip pat aukštų užsienio svečių apsaugos priklauso ir visos valstybės saugumas, jos tarptautinis prestižas.
Tačiau buvęs vidaus reikalų ministras S.Skvernelis ir kiti projekto kritikai įsitikinę, kad galimas provokacijas (iki šiol jas rengė daugiausia nestabilios psichikos asmenys) užkardyti pajėgus ir dabartinis VAD.
Be to, oponentai atkreipia dėmesį, kad ir pagal naująją tvarką ši institucija iš esmės būtų skirta saugoti tik keturis asmenis (prezidentą, Seimo pirmininką, premjerą, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį) bei svarbiausių valstybės institucijų pastatus.
Dabartinis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas irgi abejojo, kad institucijos pavaldumą reikėtų perduoti prezidentui ir Vyriausybei.
Politiko manymu, labai abejotini ir draudimai, numatyti pareigūnams.
Pareigūnas buvo nekalbus
Projektą rengusio VAD direktorius Rymantas Mockevičius šiuo metu atostogauja.
„Lietuvos ryto“ pašnekintas departamento direktoriaus pavaduotojas Valentinas Mackevičius buvo nekalbus – jis vengė pasakyti savo nuomonę apie įstatymą.
Paklaustas apie departamente siuntinėjamus laiškus, pareigūnas tik paaiškino, kad visiems darbuotojams buvo pateiktas įstatymo projektas, kad jie su juo susipažintų.
