Valdininkai irstančio kalno būklę įvertino kaip ekstremalią situaciją ir lėšų jam sutvarkyti nurodė prašyti iš Vilniaus miesto savivaldybės. Anot B.Kulnytės, tai reiškia, kad lėšų geriausiu atveju pavyktų gauti iki žiemos, o, specialistų manymu, tik laikinai sutvirtinta griūvanti kalno dalis gali neištverti lietingo sezono. Būtent tokia prognozuojama antroji liepos pusė.
„Pašalinome nuošliaužą, sutvirtinome tą vietą, bet juk tai laikina priemonė. Lietus – tikras peilis Gedimino kalnui. Kalbėjausi su buriuotojais, jie gauna itin tikslias orų prognozes, sakė, kad liepos antroji pusė bus dar lietingesnė. Mane gyvą suės tas Gedimino kalnas, bet lengvai nepasiduosiu!“ – jausmingai kalbėjo B.Kulnytė.
Anksčiau portalo lrytas.lt kalbintas Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas Andrius Končius irgi sakė, kad plėvelė su armatūra tik laikinai saugos nuo dar didesnių griūčių.
Anot specialisto, per liepą ir rugpjūtį būtina iš pagrindų sutvirtinti šlaitą.
„Nieko nebus, jei skubiai nebus skirta lėšų iš Vyriausybės fondo. Ieškant jų per savivaldybę bus sugaištas laikas, iki žiemos užtruks, o laiko nebėra, kalno būklė kiekvieną lietingą dieną darosi katastrofiška“, – nerimavo B.Kulnytė.
Nacionalinio muziejaus direktorė aiškino, kad užsitikrinti lėšas būtina kuo skubiau, kitaip negalima skelbti Gedimino kalno sutvirtinimo darbų konkurso.
Kalno tvarkybos darbams, B.Kulnytės teigimu, reikėtų apie 300 tūkst. eurų.
Tam, kad sostinę reprezentuojantis kalnas nenušliaužtų ant Katedros ir Valdovų rūmų, reikia slenkančią vietą sutvirtinti žvyru, jį gerai suplūkti. Po to pilti žemių sluoksnį, jį irgi suplūkti ir užsėti augalais tvirtomis šaknimis.
Konsultantas A.Končius yra sakęs, kad tvarkant Gedimino kalną būtina kiek įmanoma išvengti invazijos į kalno pagrindinius geologinius sluoksnius.
„Jei įsivaizduosime kalno skersinį pjūvį, jo viduje yra stiprūs sluoksniai, tačiau kiekvienas kalnas turi paviršinį, natūraliai susidariusį, vadinamąjį deliuvinio-kultūrinio grunto sluoksnį. Tad pageidaujami projektiniai sprendimai turi būti tokie, kad sustiprintų paviršių, nes bet kokia invazija į pagrindinius kalno geologinius sluoksnius faktiškai sukuria prielaidas ardyti pagrindinę kalno struktūrą“, – aiškino specialistas.
Anot jo, nuošliauža paviršinė ir nėra tokia pavojinga, tačiau netvarkoma tik gilės. Tai tas pats, kas turėti žaizdą ir jos netvarstyti.
Vyriausybė tvirčiau aprišti kol kas negilią kalno žaizdą atsisakė ir nukreipė į vos galą su galu suduriantį, skolose paskendusį mediką – Vilniaus savivaldybę. Vis dėlto Nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė tvirtino dar bandysianti prisibelsti į valdininkų širdis ir išreikalauti lėšų Lietuvos valstybės gimimą simbolizuojančiam kalnui.
