Ypač sunerimti verčia pastarojo mėnesio statistika: remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, per šiuos metus nustatytos 106 vietos, kuriose AKM patvirtintas 164 šernams. Mėnesio pradžioje kiaulių laikymo vietoje AKM nustatytas ir Estijoje – tai buvo pirmasis šiais metais nustatytas AKM protrūkis šioje kaimyninėje šalyje.
Akivaizdu, AKM grėsmė reali ir reikia imtis visų įmanomų priemonių apsisaugoti nuo šio viruso. Taigi, ką kiekvienas, auginantis kiaules, turėtų žinoti apie AKM ir kokių prevencijos priemonių turėtų imtis?
AKM pavojus
AKM yra ypač pavojinga užkrečiamoji virusinė kiaulių liga. Šį virusą perduoda užkrėsti gyvūnai sveikiems per šlapimą, išmatas, prakaitą, seiles, kraują, spermą, taip pat šį virusą perneša erkės. AKM virusas gali būti pernešamas ir per naudojamus įrankius, drabužius, transporto priemones, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, taip pat šeriant kiaules virtuvės atliekomis, kuriose gali būti AKM virusu užkrėstų produktų ir t. t. Virusą iš užkrėstų kiaulių ar šernų sveikiems gyvūnams mechaniškai pernešti gali ir žmonės, musės. Šios ligos virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės, jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Naminių kiaulių mirtingumas siekia iki 100 proc.
AKM nėra pavojingas žmonėms – šiuo virusu serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus ar šalutinius gyvūninius produktus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Žmogus AKM nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos.
Kaip atpažinti AKM
Pagrindiniai AKM požymiai: kiaulės vangumas, apetito praradimas, karščiavimas (40,5–42 °C), odos paraudimas aplink ausis, uodegą, pilvą, krūtinę, apatines galūnių dalis, staigus svorio kritimas, kraujosruvų atsiradimas ir koordinacijos sutrikimas, vėmimas, viduriavimas (kartais su krauju). Nuo AKM kiaulės dažniausiai gaišta per 4–13 dienų, tačiau kartais tai gali trukti iki 20 dienų ar daugiau.
Įtarus, kad kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, reikia nedelsiant kreiptis į VMVT pareigūnus arba vietos veterinarijos gydytoją. Visą parą veikiantis nemokamas VMVT telefono numeris – 8 800 40 403. Gydymo ir vakcinos nuo šios ligos nėra, todėl sergančios kiaulės naikinamos.
Kai tik oficialiai patvirtinama, kad ūkyje laikomos kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, kompetentinga institucija aplink ligos protrūkio vietą nustato 3 kilometrų apsaugos zoną ir 10 kilometrų priežiūros zoną. Jose turi būti kuo skubiau surašomi visi kiaulių laikytojai ir jų laikomų kiaulių skaičius. VMVT nurodžius, gali būti priimtas sprendimas paskersti visas laikomas kiaules ir 3 km apsaugos zonoje.
Ūkyje nustačius AKM, gyvūnų savininkams nuostoliai atlyginami 100 proc. Jie atlyginami už kiaulių, gyvūninių produktų, pašarų sunaikinimą, taip pat atliktą patalpų dezinsekciją. Gyvūnų savininkai dėl patirtų nuostolių atlyginimo per 20 darbo dienų nuo oficialaus VMVT paskelbimo apie afrikinio kiaulių maro židinio likvidavimą turi kreiptis į savivaldybių komisijas ir pateikti prašymą atlyginti nuostolius. Savivaldybės darbuotojai padės užpildyti reikiamus dokumentus ir visą informaciją išsiųs Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Patikrinus visus duomenis, NMA sumokės ūkininkui pinigus.
AKM yra ne tik to ūkininko, kurio kiaulės susirgo, bėda, todėl labai svarbu imtis visų įmanomų priemonių ūkiams apsaugoti.
AKM prevencija
„Ūkininkai turi suprasti, kad AKM grėsmė reali ir jie privalo laikytis numatytų prevencijos priemonių. Nors afrikinio kiaulių maro atvejai naminių kiaulių laikymo vietose Lietuvoje nėra itin dažni, kiekvienas ūkininkas turi deramai reaguoti į situaciją ir prisiimti maksimalią atsakomybę už visų galimų prevencijos priemonių įgyvendinimą savo ūkyje. Nesilaikydami reikalavimų, ūkininkai rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių ūkių gerove, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. – Valstybė yra pasirengusi imtis visų įmanomų priemonių AKM prevencijai užtikrinti, taip pat padėti ūkininkams, susidūrusiems su šia problema. Svarbiausia – visiems užtikrinti individualią atsakomybę.“
Viena pagrindinių prevencijos priemonių – tinkamas pašaras. Pašarinės žaliavos turi būti termiškai apdorotos ne žemesnėje nei +70 ºC temperatūroje ir ne trumpiau kaip 5 minutes ar kitu pasirinktu terminio apdorojimo būdu, kuris užtikrintai sunaikintų afrikinio kiaulių maro virusą, o dar viena galima išeitis – žaliavas laikyti saugyklose ne mažiau nei 30 dienų. Prieš pašarui naudojant einamųjų metų derliaus grūdus, juos reikia arba nuplikyti verdančiu vandeniu, arba išlaikyti gerai vėdinamose ir nuo aplinkos poveikio apsaugotose patalpose ne mažiau kaip mėnesį. Žaliąja mase kiaules šerti galima tik prieš tai juos termiškai apdorojus. Šviežiai nušienauta ir nenuplikyta žole kiaules šerti griežtai draudžiama.
Reikia atkreipti dėmesį ir į kitus pašarų saugos reikalavimus: negalima kiaulių šerti maisto atliekomis, kurios neretam ūkininkui dar tebeatrodo puikiai tinkamos kiaulėms. Svarbu suvokti, kad kiaules šerti taip, kaip ilgą laiką atrodė įprasta, yra pavojinga ir draudžiama. Be to, reikia rinktis pašarus, kuriuos parduoda patikimi pardavėjai, įsigijus saugoti nuo žalingų aplinkos veiksnių ir kenkėjų. Einamųjų metų derliaus pakratus (pvz. šiaudus) naudoti galima tik tuo atveju, jei jie buvo laikyti sausoje ir vėdinamoje vietoje ne trumpiau nei 3 mėnesius. Kiaules draudžiama laikyti lauke, būtina pasirūpinti tvarto, pagalbinių patalpų, drabužių ir įrangos dezinfekcija. Kiaulių augintojai kartą per ketvirtį taip pat privalo registruoti kiaules ir jų laikymo vietas, registracija yra nemokama.
Siekiant išvengti užkrato ir jo plitimo, reikia neužmiršti laikytis ir kitų prevencijos priemonių: tvartą reikėtų aptverti tvora taip, kad būtų išvengta kiaulių kontakto su šernais; reguliariai naikinti vabzdžius, graužikus ir kitus kenkėjus; dalyvavus medžioklėje ar turėjus kontaktą su šernu ar jo buvimo vieta, į kiaulių tvartą reikėtų eiti tik nusiprausus ir persirengus; turėtų būti ribojamas pašalinių žmonių patekimas į tvartą, prie kiekvieno naudojamo įėjimo į tvartą ir tvarto pagalbines patalpas reikėtų naudoti dezinfekcinius kilimėlius, kurie turi būti užpildyti dezinfekcinėmis priemonėmis, veikiančiomis AKM sukėlėją. Šių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.
Nesilaikant prevencijos veiksmų, ūkininkai įspėjami, tačiau gali grėsti ir baudos. Tokiu atveju pavienių ūkininkų laukia baudos nuo 29 iki 579 eurų, kiaulininkystės kompleksų savininkų – net iki 2 317 eurų bauda. Be to, ligos atveju, ūkio, kuriame buvo pažeidžiami biologinio saugumo reikalavimai, savininkui nepriklausys kompensacija už nugaišusias ar sunaikintas kiaules, taip pat nebus skirta ir Europos Sąjungos parama.
Daugiau informacijos apie AKM prevenciją galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto puslapiuose (www.zum.lrv.lt, www.vmvt.lt).
