Na, iš tiesų, ponai valstiečiai ir dar žalieji, kur ir kada tas niekdarys Edvardas Čiuldė guodėsi, kad jam trukdo blaivus gyvenimas. Priešingai, šio politiko cituotame straipsnelyje blaivaus gyvenimo idėja yra vadinama doriausiąja iš doriausių idėjų, tačiau, kaip atrodo, kiekvienam blaivaus proto žmogui turėtų užkliūti tai, kad tokia dora idėja yra paverčiama politinių spekuliacijų objektu, tampa arkliuku, kurio dėka bandoma išjoti į didžiąją politikos sceną, tokiu būdu apdergiant net ir labai doras idėjas.
Doros idėjos likimas čia primena nepavydėtiną situaciją, kai dora moteris prieš savo valią yra įtraukiama į prostitucijos verslą. Kitą vertus, jeigu tu, žmogelį, per savo gyvenimą neišgėrei nė lašo deginės, dar nereiškia, kad kažką labai doro nuveikei ir vien dėl to pelnysi amžiną išganymą.
Apskritai moralinę pasaulio tvarką, grindžiamą laisvu žmogaus apsisprendimu, labiausiai naikina lėkštas moralizavimas, skatinantis veidmainystę, prisitaikėliškumą, pozicijų išmainymą į pasipūtėliškas pozas.
Doras žmogus labai retai ryžtasi kaltinti kitą, juolab žongliruojant didingais moralės terminais, dažniausiai yra paniręs į sielos graužatį dėl savo veiksmų, kurių gėdijasi, atkreipkite dėmesį, Bažnyčios kanonizuoti šventieji, kaip taisyklė, gyvi būdami labiausiai raudodavo dėl savo nuodėmingumo, o didžiausi pašlemėkai, taip pat gyvenimo dėsnis, paprastai yra linkę mokyti gražaus elgesio kitus, specializuodamiesi svetimų nuodėmių užkalbėjimuose.
Ypač tokia veikla tampa pavojinga politinėje veikloje, kai žongliravimas moralės lozungais yra pajungiamas negailestingai kovai dėl valdžios arba, kitaip tariant, „sugrįžimas į moralę“ per politikų tarpininkavimą yra mirtinai pavojingas dėl to, kad naikina pačią moralę, kuri visados yra tikslas savaime, o ne priemone išoriniams moralei tikslams pasiekti.
Tačiau galiu pasakyti dar aiškiau, kad moralinio gyvenimo alchemija taptų nešvankia karikatūra, jeigu imtume ir patikėtume, kad tokie žemės ūkio chemizavimo baronai kaip Jūsų partijos patronas yra moralės grynintojai, Šv. Jurgio, atjojančio įveikti nuodėmės slibiną, šiuolaikinė versija.
Lengva įsivaizduoti, kad komunistinės doktrinos sekėjas galėtų ta pačia maniera paklausti – o kuo jums trukdo žmonių lygybės idėja? Tačiau iš tiesų bloga yra ne socialinio solidarumo idėja, o maniakinis užsiangažavimas, kai ribotos vaizduotės žmonės jaučiasi turintys teisę tvarkyti mūsų gyvenimus iki kvailiausių smulkmenų. Neduokdie, kad su „valstiečiais“ vėl nesugrįžtu draudimų ideokratinė, o taip pat idiotokratinė tvarka, kai žmogus laikomas niekados nesuaugančiu vaiku, kurį reikia smulkmeniškai prižiūrėti, kontroliuoti, apstatyti draudžiamaisiais ženklais.
Pripažinkime žmogui teisę pačiam laimėti ar pralaimėti savo kovą dėl savęs, antraip atrodys, kad visas gėris kyla iš R. Karbauskio, o blogis iš nesugebėjimo išgirsti „valstiečių|“ pamokymų. Tačiau, regis, teisiausias čia yra vis dėlto vienas lrytas.lt skaitytojas, komentarų rubrikoje parašęs, kad naujųjų politinių jėgų išpopuliarėjimas panašėja į situaciją, kai blogį nugalėti ruošiasi dar didesnis blogis.
Jaučiuosi susvetimėjęs sau pačiam, rašydamas šį atsakymą, nes tarsi privalau apsimesti, kad vyksta diskusija, nors iš tiesų mane kritikuojantis žaliųjų valstiečių partijos veikėjas forsuotai nutyli autorių dominusios draudimų subkultūros prigimties problemos esmę, drauge keldamas klausimus, į kuriuos vienaip ar kitaip jau buvo atsakyta kritikuojamuose straipsniuose. Save cituoti būtų labai neskoninga, taigi apsiribosiu tik viena nuoroda: jau anksčiau sakiau, kad R.Karbauskis yra toks pat valstietis – kaip šių eilučių autorius kosmonautas.
Jeigu nepatiko mano ankstesnis pasiūlymas dėl pavadinimo, siūlau toliau: drąsiai galite pasivadinti Darbo partija II. Jus vienija tai, kad politinė partija yra įkuriama siekiant aptarnauti vieno žmogaus verslo interesus ir tenkinti jo valdžios godulį.
