Pirmiausia, gerbiamas autoriau, noriu patikslinti, kad esame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Antra, Edvardas Čiuldė vėlgi bando tarp blaivybės ir svaiginimosi psichoaktyviosiomis medžiagomis dėti lygybės ženklą. Net nežinau, ar dar verta sakyti, kad tai yra visiškas absurdas.
Kodėl blaivus trukdo?
Yra du variantai, kodėl žmogui trukdo blaiviai gyvenantys žmonės. Pirma, alkoholio prekyba yra jo verslas ir jis yra įsitikinęs, kad jo produktą turi vartoti kiekvienas žmogus. Kitas variantas – tai jau priklausomas žmogus, kuris stengiasi pateisinti save bei išlaikyti kompaniją, su kuria nori išgerti.
Todėl jam siaubą kelia visi, kurie kalba apie blaivybę. Saikingai alkoholį vartojantis žmogus niekada nesipriešins stipresnei alkoholio kontrolei. Tą patyriau, kai rinkau parašus iniciatyvai „Už blaivią“, už kurią pasirašinėjo netgi žmonės, savo rankoje laikantys alaus bokalus.
Saikingai vartojantis žmogus galvoja: „Mano gyvenimo kokybė nenukentės, jei alkoholis bus sunkiau prieinamas“. Taigi, iš tiesų nesuprantu, kodėl intelektualais laikomiems politikos apžvalgininkams, viešai reiškiantiems savo įžvalgas ir formuojantiems viešąją nuomonę, užkliūva blaivus gyvenimo būdas? Ypač tokioje situacijoje, kai lietuviai „puošiasi“ prizininkų medaliais pagal alkoholio vartojimą pasaulyje.
Mes atstovaujame sąmoningus žmones
Bendraudamas su įvairiais žmonėmis dažnai išgirstu, kad jie nesidomi politika, nenori turėti nieko bendro su ja ir netgi neskaito žiniasklaidos. Klausiu, kodėl? Sako, kad ten per daug purvo, apkalbų ir mažai konstruktyvumo. Sąmoningi, darbštūs žmonės sako, mes neturime tam laiko. Vietoj to jie sako, kad geriau padarys daugiau darbų arba kokybiškai praleis laiką su šeima. Tačiau jie sutinka, kad kažkas turi atstovauti jų interesams ir vertybėms, nes mato, kad alkoholis daro daug žalos mūsų visuomenėj.
Toks žmogus taip pat mato, kad blaivus gyvenimas yra pranašesnis. Net ir nepiktnaudžiaujančius alkoholiu žmones ši problema yra labai skaudžiai palietusi: jie nukentėjo nuo alkoholio sąlygotų katastrofų, nužudymų, plėšimų, kitų nelaimių. Arba patyrė smurtą nuo alkoholio pavartojusio žmogaus, turėjo alkoholizmu sergantį artimąjį. Tokių žmonių Lietuvoje labai daug, o gal net dauguma. Sunku surasti žmogų, kuris artimesnėje ar tolimesnėje aplinkoje neturi ar neturėjo nelaimės, susijusios su alkoholio vartojimu.
Dėl pavadinimo
Grįžtant prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pavadinimo, norėtųsi gerbiamo Edvardo Čiuldės paklausti, ar domėjotės partijos istorija? Partijos įkūrėjo, Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus idėjomis? Tikriausiai Jūs sugebate suprasti, kad lyginant valstiečius su laisvaisiais mūrininkais, darote kritinę klaidą, nes viena iš didžiausių jungiamųjų šioje partijoje yra žemdirbių – valstiečių atstovavimas.
Didžioji dalis partijos narių yra būtent žemdirbiai arba su šia veikla susiję asmenys, kiti – nesibaido kaimo ir mato didžiulį potencialą visuose Lietuvos regionuose, o taip pat nebrėžia supriešinimo linijos tarp miesto ir kaimo. Esame labai priklausomi vieni nuo kitų. Kaimiškųjų regionų gerovė turi didžiulę įtaką miesto gyventojų gerovei. O taip pat tiek mieste, tiek kaime turime ir bendrų problemų ratą, tokių, kaip menkų pajamų sąlygotas skurdas, alkoholizmas, smurtas ir kitos alkoholio vartojimo pasekmės.
Nepaisant to, kai kurie iš šiuolaikinių intelektualų šias problemas mato tik kaime. Jie nemato smurto protrūkių ir nesibaigiančių girtuoklysčių didmiesčių daugiabučiuose. Toliau rašydamas Edvardas Čiuldė lyg ir užmiršta pavadinimą ir pereina prie politinių aktualijų. Džiaugiuosi, kad p. Čiuldė pastebėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pastangas stabdyti naujojo Darbo kodekso priėmimą.
Tačiau jam vėl nei iš šio, nei iš to užkliūva, kad partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis visą gyvenimą gyvena blaiviai. Tai jau panašėja į kažkokį marazmą ir savo kompleksų paviešinimą. Tolesni svarstymai apie Didžiosios Britanijos lordus, „bolševikines“ revoliucijas, klases bei bandymą sukurti naują žodžio „valstietis“ reikšmę yra minčių kratinys, kuriame logiką sunku rasti. Tačiau iki išvados autoriui prisikapstyti kažkokiu būdu pavyksta, jo pateiktas pasiūlymas – Žemės partija.
O man kyla natūralūs klausimai, kam to reikia ir kas nuo to pasikeis? Ir kodėl tiek daug kalbėjus kur reikia ir kur nereikia apie blaivybę, pasiūlymas nėra – Blaivi partija? Ar tai reiškia, kad autorius šiuo straipsniu tiesiog demonstruoja nepakantumą blaivybei ir siūlo mums keisti gyvenimo būdą?
Arminas Mockevičius yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas
