Atrodytų, jau žengtas nedidelis žingsnis modernesnio jaunimo ugdymo kryptimi. Tačiau tuo labai abejoja šeimos ir seksualinės sveikatos specialistai.
Jų nuomone, programa pagrįsta ne tiek mokslo tiesomis, kiek katalikiškomis nuostatomis, todėl smarkiai prasilenkia su šiuolaikinio gyvenimo dvasia.
Krinta į akis ir tai, kad vienu svarbiausių programos tikslų turėtų tapti moksleivių skatinimas susilaikyti nuo lytinių santykių iki pilnametystės, nors tyrimai rodo, jog Lietuvoje penktadalis mokinių jau nuo 15 metų pradeda lytinį gyvenimą.
Taigi ar teisingai sudėliojami lytiškumo ugdymo akcentai?
Juk kai vyresnėse klasėse mokiniams, kurių dalis bus įgijusi seksualinių santykių patirties, mokytojai per lytiškumo ugdymo pamokas aiškins, kaip tai negerai, jų auklėtiniai tik kikens į kumštį, o ir pedagogai į savo pamokymus žvelgs vien kaip į formalią duoklę katalikiškiems įsitikinimams. Tai jau dvelkia dvilype morale.
Prasmingiau būtų suteikti moksleiviams realių praktinių žinių, atskleisti seksualinį gyvenimą lydinčias rizikas, skiriant dėmesio ir kontracepcijos įvairovei pažinti.
Žinoma, konkretus lytiškumo ugdymo turinys dar neaiškus, bet jau programos formuluotės atspindi neigiamas nuostatas dėl kontracepcijos, tarsi tai kenktų jaunuolių sveikatai, ir pabrėžiamas tik tėvystės bei motinystės gėris.
Čia susiduriama ir su žmogaus teisių problema. Aišku, reikia atskleisti vaikus auginančios šeimos vertybes, bet šiuolaikinėje visuomenėje nederėtų ignoruoti ar neigiamai vertinti ir kitokio gyvenimo būdo pasirinkimo.
Žmogaus laisvių samprata aprėpia ir teisę nekurti šeimos, neturėti vaikų, taip pat ir galimybę rinktis, su kuo ir kada užmegzti lytinius santykius.
Tai subtilūs psichologijos, sociologijos ir žmogaus teisių reikalai, kuriuos sprendžiant pirmiausia reikėtų įsiklausyti į specialistų nuomonę, be abejo, ir visuomenei išsakant, kas jai priimtina.
Bet Lietuvoje specialistų nuomonės ne visada paisoma, o priimant su morale, šeima, gyvenimo būdu siejamus sprendimus neretai labiau įsiklausoma į Bažnyčios atstovų balsą.
Suprantama, dvasininkai, religinės bendruomenės turi teisę išsakyti savo požiūrį ir jį ginti, kai kalbama apie vaikų švietimą, šeimą ar pagalbinį apvaisinimą.
Vis dėlto galutinius sprendimus priimančios valstybės institucijos pirmiausia turėtų vadovautis teisingumo, mokslinio pagrįstumo, žmogaus teisių kriterijais, o ne paklusdamos Bažnyčios ir religinių grupių diktatui.
Galima ginčytis, ar tikslinga į įstatymus ir valstybės programas rengiančias darbo grupes įtraukti daug Bažnyčios nuostatoms atstovaujančių asmenų, juo labiau sudaryti jiems galimybę diktuoti savo valią. Bažnyčia turi būti išklausoma, bet anaiptol nelaikoma neginčytinai teisi ar turinti privilegijų, lyginant su kitokių pažiūrų grupėmis.
Groteskiškai atrodo, kai demokratinės Lietuvos premjeras pareiškia, kad iš Vyriausybės darbotvarkės išbraukė partnerystės įteisinimo klausimą, nes išvakarėse išklausė labai griežtą arkivyskupo pamokslą.
Visuomenėje kilus nusistebėjimo bangai A.Butkevičius ėmė teisintis, kad jis tik pajuokavęs, bet ir tie pirmieji jo žodžiai galėjo sudaryti įspūdį, kad gyvename kokioje nors ajatolų valdomoje arabų valstybėje, o ne demokratiškoje respublikoje.
Humoras humoru, bet Bažnyčia ir jai pataikaujantys ultrakonservatyvūs politikai iš tiesų šokdina Vyriausybę dėl Teisingumo ministerijos parengto vyro ir moters partnerystės įteisinimo projekto.
Kunigai neslepia, jog vyro ir moters partnerystės įteisinimas jiems nepatinka pirmiausia todėl, kad tai neva gali sukurti teisinį pagrindą vienalytėms poroms skųsti Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui ir reikalauti tokios pat teisės.
Tačiau partnerystės įteisinimas svarbus daugybei santuokos nesudariusių, drauge gyvenančių ir bendro turto turinčių porų, bet dėl Bažnyčios baimių ši jau ne vienus metus svarstoma teisės norma vėl marinama.
Ko gero, dar blogiau nutiko jau 15 metų svarstomam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui. Bažnyčiai kategoriškai pasisakant prieš embrionų šaldymą, Seimas priėmė labai konservatyvias, šiuolaikiniams gydymo metodams kliudančias teisės normas.
Bažnyčiai ir jos pozicijai pritariantiems asmenims nė motais žymiausių mokslininkų teiginiai, kad embrionai dar nelaikytini gyvybe, o dėl tokio kurtumo gali nukentėti maždaug 50 tūkst. porų, negalinčių susilaukti vaikų.
Medikai kalba apie šio įstatymo nuostatų žalą moterų sveikatai, išaugusią grėsmę, kad pagalbinio apvaisinimo būdu gimęs kūdikis sirgs genetine liga, apie trukdžius spindulinį ir chemoterapinį gydymą patyrusiems onkologiniams ligoniams susilaukti palikuonių.
Tiesa, šį įstatymą prezidentė D.Grybauskaitė vetavo.
Bet kol kas sunku pasakyti, ar bijantys užrūstinti kunigus Seimo nariai ryšis laiminti šiuolaikiniu mokslu pagrįstą teisės aktą.
