Siekdama išspręsti kelių statybos ir inžinerijos specialistų trūkumo problemą, inicijavo bendradarbiavimo sutarties su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) bei valstybinėmis ir verslo institucijomis, atsakingomis už kelių statybą bei priežiūrą, pasirašymą.
Įvertinusios mokslo bei naujųjų technologijų integracijos į paslaugas ir gamybą svarbą, susitarimą parašais patvirtino keturios šalys – VGTU, LAKD, valstybinės kelių priežiūros įmonės ir privačias kelių statybos bendroves vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“.
LAKD posėdžių salėje iškilmingai pasirašytos sutarties objektas – ilgalaikis bendradarbiavimas rengiant kelių statybos ir inžinerijos specialistus ir viešinant informaciją apie studijas, rengiant mokslines konferencijas, seminarus, populiarinant šios srities specialybes, organizuojant VGTU studentų praktiką, keičiantis informacija apie institucijų vykdomus arba joms dalyvaujant atliekamus mokslinius tyrimus bei projektus.
Visų keturių institucijų atstovai pabrėžė, kad sutartis pasirašyta siekiant išspręsti ramybės šiam sektoriui neduodančią problemą – kvalifikuotų kelių statybos ir inžinerijos specialistų trūkumą.
Tegu kalba darbdaviai
„LAKD įgyvendina valstybinių ir vietinių kelių plėtros, finansavimo ir saugaus eismo valstybinę politiką. Taigi, mūsų darbas – užtikrinti, kad būtų tiesiami nauji ar remontuojami seni keliai, kad juose eismas būtų saugus. Viso to neįmanoma įgyvendinti be žmogiškųjų išteklių. Su kelių tiesimu susijusios profesijos yra nepopuliarios, todėl justi vis didesnis jaunų profesionalų stygius tiek valstybinėse, tiek privačiose įmonėse. Kyla nerimas, kad turėdami finansavimą ir patvirtintus projektus mes jau po kelerių metų neturėsime, kas juos įgyvendintų. Taigi, esame priversti kartu su universitetu bei verslo atstovais ieškoti būdų, kaip privilioti studentus į specialybes, susijusias su kelių statyba ir priežiūra“, – sakė LAKD vadovas Egidijus Skrodenis.
Pasak jo, sutartimi apibrėžtas bendradarbiavimas leis tikslingiau ir efektyviau dirbti visoms institucijoms, o jo naudą ilgainiui pajus visi Lietuvos gyventojai, galėsiantys važinėti kokybiškesniais ir saugesniais keliais. „Mes, valstybinio sektoriaus atstovai, universitetui papasakosime, kokių specialistų trūksta, supažindinsime su naujausia technine, technologine ir programine įranga automobilių kelių tiesybos ir priežiūros srityje, padėsime sugalvoti diplominių ir kursinių darbų temas ir dalyvausime jų vertinimo komisijose, atsiųsime savo specialistus skaityti paskaitų, taip pat prisidėsime prie naujų technologijų kūrimo, tai yra prie mokslo progreso“, – žadėjo E.Skrodenis.
„Labai džiaugiuosi, kad kelininkai yra pragmatiški žmonės ir deda visas pastangas, kad nepritrūktų specialistų. Vadinamoji Y arba Z karta yra labai jautri informacijai. Jeigu mes, dėstytojai, sakome, kad trūksta kelininkų, jie tai laiko rinkodaros triuku. Visai kas kita, kai apie tai kalba būsimi darbdaviai iš valstybinių ir privačių įmonių, galintys pasiūlyti darbo vietų ir normalų atlyginimą“, – pažymėjo VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
Skirs dėmesį ir tyrimams
Rektorius pridūrė, kad bendradarbiauti su kelininkais žada ne tik kelių statybos ir inžinerijos specialistus ruošiantys fakultetai – juk šiuolaikiniame pasaulyje visi sektoriai yra glaudžiai susiję, kelių specialistams reikalinga ir dizaino, ir IT specialistų, ir architektų pagalba.
„Iš tiesų be šiuolaikinių skaitmeninių technologijų dabar negali apsieiti joks sektorius“, – jam pritarė ir E.Skrodenis.
„Gerai, kad atkreipėte dėmesį į naująsias technologijas. Žmonės pravažiuodami nė nepastebi, su kokia sudėtinga technika mes dabar dirbame. Grįždamas prie sutarties, noriu akcentuoti, kad nemažai dirbdami su užsienio kompanijomis mes įgijome patirties tiek vadybos, tiek technologijų srityje ir esame pasiryžę ja pasidalyti su studentais, kurie ateityje galbūt taps mūsų darbuotojais. Darbas šiame sektoriuje nėra labai lengvas, bet labai įdomus ir kūrybiškas“, – kalbėjo asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.
Valstybinėms kelių priežiūros įmonėms atstovaujantis VĮ „Panevėžio regiono keliai“ direktorius Rolandas Žagaras akcentavo, kad jaunų specialistų katastrofiškai trūksta mažesniuose miestuose. „Mes mielai pasi- kviesime studentus apsižiūrėti, papasakosime apie darbo sąlygas, socialines garantijas. Ir, žinoma, tikėsimės, kad jie panorės pas mus dirbti“, – sakė jis.
Su juo linkusi sutikti ir VGTU Miestų statybos katedros vedėja profesorė Marija Burinskienė – pasak jos, miestų inžinerijos specialistus sunku pritraukti į mažesnius miestus.
„Kelių direkcija faktiškai 30 proc. lėšų skiria urbanizuotų vietovių gatvių tinklui tvarkyti, mes ruošiame būtent tuo užsiimančius specialistus. Jie reikalingi ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Dabar tas darbo vietas užima visiškai kitas specialybes baigę žmones. Labai tikiuosi, kad bendradarbiavimo sutartis ištaisys šią situaciją“, – kalbėjo profesorė.
Pasak jos, modernėjant miestams reikalingi gerai parengti specialistai, žinantys, kas yra išmanus miestas, modernios eismo organizavimo schemos. „Mes linkę įsivaizduoti, kad ateityje bus reikalingos tik nano- ar biotechnologijos. Vis dėlto yra kiek kitaip – jeigu norime gyventi normaliomis sąlygomis, mums reikia ir paprastų, žemiškų specialybių atstovų, sugebančių pasinaudoti inovacijų teikiama nauda“, – teigė prof. M.Burinskienė.
Už bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis atsakingas LAKD Techninio normavimo ir technologijų skyriaus vedėjas, laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas Zigmantas Perveneckas sakė, kad su universitetu LAKD bendradarbiauja jau ne vienus metus. Tačiau tik šiemet nuspręsta šiuos santykius sutvirtinti sutartimi siekiant didesnio viešumo ir skaidrumo.
„Labai svarbu, kad nuolat vyktų pasikeitimas technine, moksline ir kitokia informacija, o tai šiuolaikiniame pasaulyje yra labai svarbu. Tik tuomet galime tikėtis sklandesnio bendravimo tarp valstybės institucijų, mokslo įstaigų ir verslo ir džiaugtis rezultatais. Pagrindinės bendradarbiavimo kryptys yra dvi – specialistų ruošimas ir moksliniai tyrimai“, – akcentavo jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad studijos VGTU suteikia fundamentalių ir inovatyvių inžinerijos žinių bagažą, jas baigusiems jaunuoliams pasimokius papildomai ar savo žinias pamėginus pritaikyti praktiškai nebūtų sunku persikvalifikuoti ir pradėti projektuoti kitokio pobūdžio statinius. „Vis dėlto kelių statybos ir inžinerijos specialistų trūksta jau dabar, bet dar labiau jų gali pritrūkti ateityje. Tai tikrai labai perspektyvios specialybės ir jas baigusieji ne-abejotinai ras darbą“, – kalbėjo Z.Perveneckas.
Šaknys karčios, vaisiai – saldūs
Kad ši specialybė labai perspektyvi, teigė ir VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas. Pasak jo, su kelių statybos ir inžinerijos trūkumu susiduriama ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje. „Problema ta, kad daugelis jaunų žmonių veržiasi studijuoti kūrybiškesnių specialybių, pavyzdžiui, žurnalistikos. O tokios techninės specialybės kaip kelių inžinerija jiems atrodo labai sudėtingos“, – kalbėjo docentas.
Pasak jo, studijos iš tiesų nelengvos: studentams tenka mokytis ne tik matematikos, fizikos bei chemijos, bet ir tokių sudėtingų dalykų kaip statybinė mechanika, medžiagų atsparumas, medžiagų tamprumo teorija ir pan. „Studijos tikrai kokybiškos. VGTU paruošti specialistai yra gerai vertinami užsienyje – ne vienas mūsų magistrantas sėkmingai įsidarbino Anglijoje, Švedijoje. Žinoma, mūsų pasirašytos sutarties tikslai kiti – norėtųsi, kad po studijų jauni specialistai liktų Lietuvoje, juolab kad jiems darbdaviai stengiasi sudaryti tikrai neblogas sąlygas“, – patikino jis.
V.Puodžiuko teigimu, kvalifikuoti, atitinkamus mokslus baigę kelių statybos ir inžinerijos specialistai ypač laukiami tokiuose miestuose kaip Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ar Alytus. „Jauni, ką tik studijas baigę specialistai viliojami didesniais nei vidutinis šalies mėnesinis užmokestis atlyginimais, kurie kartais siekia ir 1 500 Eur. Be to, kai kurios įmonės jauniems specialistams išnuomoja būstus“, – pasakojo VGTU docentas.
Paklaustas, ko tikisi iš bendradarbiavimo su LAKD bei verslo įmonėmis, V.Puodžiukas pirmiausia akcentavo praktinį aspektą: „Mums, dėstytojams, svarbu, kad po studijų studentai bus įdarbinami ir galės atlikti gamybinę ir pažintinę praktiką.“
Pasak LAKD vadovo E.Skrodenio, siekdama pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių studijuoti su kelių infrastruktūra susijusias specialybes, direkcija pasirašė jau ne vieną bendradarbiavimo sutartį su mokslo įstaigomis. Vis dėlto, jo teigimu, bendradarbiavimo sutartis su VGTU yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant išlaikyti kelių sektorių konkurencingą.
5 priežastys, kodėl verta rinktis kelių statybos ar inžinerijos specialybę:
•Studijuojant įgyjamas didelis fundamentalių ir inovatyvių žinių bagažas.
•Baigus šias studijas nesunku persikvalifikuoti ir projektuoti kitokius statybos ar inžinerijos objektus.
•Po studijų nesunku susirasti darbą.
•Kelių statybos ir inžinerijos specialistai gauna didesnį atlygį nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
•Parengti kelių statybos ar inžinerijos specialistai turi paklausą užsienyje.
Parengta bendradarbiaujant su LAKD
