Pirmadienį praūžusi audra per ketvirtį valandos pakeitė miesto veidą – vanduo veržėsi visur: ir atokiuose rajonuose, ir centrinėse gatvėse.
Užtvindymo priežastis „Laikinoji sostinė“ aiškinosi su savivaldybės bendrovės „Kauno vandenys“ ir seniūnijų atstovais.
Būtina skubiai imtis darbų
Pirmadienio stichijos šėlsmas dar kartą įrodė, kad atremti didesnių liūčių miestas nėra pasirengęs. „Kauno vandenų“ avarinė tarnyba per liūtį sulaukė 70 skubių iškvietimų, tuo tarpu įprastai jų skaičius neviršija 30.
Anot Centro seniūno Mariaus Švaikausko, dabartinė lietaus kanalizacija ir vamzdynai yra pasenę, todėl juos reikia atnaujinti.
„Lietaus surinkimo sistema nepajėgia atlaikyti galingo vandens srauto – dėl to patvinsta gatvės, gyvenamųjų namų rūsiai“, – pasakojo M.Švaikauskas.
Seniūnas atkreipė dėmesį, jog nuosavų namų gyventojai laiku neišvalo savo kiemuose esančių lietaus kanalizacijos šulinių, jų neatnaujina – dėl to vanduo prasiskverbia į patalpas. Nubėgti vandeniui trukdo ir prie būstų paaukštinti takai, pastatyti borteliai.
Per paskutinę audrą didžiulis vandens srautas į Centrą atsirito nuo Žemaičių gatvės nuokalnės – ten taip pat reikėtų pasirūpinti lietaus nuvedimo sistema. Buvo apsemtos ir kai kurių šios gatvės gyventojų valdos.
Rūsiuose reikia vožtuvų
„Svarbiausia gatvių patvinimo priežastis – šiukšlės, kai popieriumi, lapais ar nušienauta žole užkemšamos lietaus nuotekų tinklo šulinių grotos“, – tvirtino „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Linas Baltrėnas.
Lietaus nuotekų tinklai yra profilaktiškai tikrinami ir valomi, tačiau prasidėjus liūtims dažniausiai bėdų kyla nuokalnėse, taip pat – po tiltais, viadukais.
„Kauno vandenų“ vadovas pranešė, jog pirmadienio audros metu ekstremalių situacijų neužfiksuota – nereikėjo skubiai evakuoti žmonių iš semiamų patalpų arba stabdyti eismo. Išvalius šulinių tinklo grotas, liūties sukeltos problemos gatvėse buvo pašalintos per pusvalandį, papildomų avarinės tarnybos darbuotojų pajėgų neprireikė.
„Siekiant išvengti patalpų užtvindymo, gyventojams vertėtų rūsiuose įsirengti savaime užsidarančias sklendes arba vožtuvus, kurie apsaugotų statinius“, – daugiabučių ir nuosavų namų šeimininkams patarė „Kauno vandenų“ tinklų skyriaus viršininkas Vytautas Rudys.
Grėsmė – Amalių soduose
„Prieš kiekvieną liūtį su nerimu galvojame apie gyventojus, įsikūrusius netoli Amalės upelio“, – tvirtino Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius, paklaustas apie pavojingiausias šios seniūnijos vietas.
Lietaus kanalizacija prie Amalės neatlaiko stipresnių kritulių – tvinsta šalia esančios sodininkų bendrijos.
Anksčiau teko gelbėti vieną šalia upelio esantį namą, kurį per liūtį ėmė semti vanduo.
Vietos gyventojai perspėjami prieš audras nelaikyti prie namų palapinių, šieno, įvairių vertingesnių daiktų, kuriuos gali praryti pakilęs upelio vanduo.
Anot A.Vilkevičiaus, Amaliuose būtina rekonstruoti lietaus kanalizacijos sistemą, nes ateityje grėsmė gali dar labiau išaugti.
Šulinius užkemša padangomis
Kita pavojinga vieta – Palemonas, kuriame nuo siautėjančios stichijos gali nukentėti geležinkelio mazgas, terminalas.
Per ankstesnes liūtis vandens stulpai prasiveržė į Apasčios ir Palemono gatvių gyventojų sklypus, apsėmė kiemus.
Petrašiūnų seniūnijos teritorijoje neseniai valant lietaus nuotekų tinklų šulinius buvo galima pamatyti nelinksmą vaizdą – gyventojai į juos primėtė padangų, senų rūbų, kitų nenaudojamų daiktų.
Tokiu būdu žmonės nusprendė atsikratyti nereikalingų daiktų. Pasekmės – užsikimšę šuliniai ir patvinusi teritorija. Vanduo prasiveržia į paviršių ir tampa sunkiai suvaldoma jėga.
Anot Petrašiūnų seniūno A.Vilkevičiaus, pastaraisiais metais žmonių sąmonės lygis vis dėlto pakilo, piktybinių šulinių užkimšimo atvejų beveik nepasitaiko.
Seniūnas pastebėjo, jog dalis Palemono gyventojų paaukštino savo sklypų žemės lygį ir panaikino griovius, skirtus vandeniui nubėgti – dėl šios priežasties taip pat kyla problemų per smarkesnes audras.
Itin smarkios liūtys gali kartotis, todėl reikia nesnausti ir atnaujinti lietaus nuotekų sistemą – antraip problemų tik daugės.
Vanduo apsėmė gatves ir namų rūsius
Stichijos įkaitais tapo Laisvės alėjoje buvę žmonės – įstaigų ir įmonių darbuotojai, klientai, skubiai priversti ieškoti pastogės praeiviai. Socialiniai tinklai mirgėjo pranešimais apie transporto spūstis ir sudėtingas eismo sąlygas. Pažvelgus į Gedimino ir Miško gatvių sankryžą atrodė, kad automobiliai ne rieda, o plaukia.
Kaip visuomet, patvino gyvenamųjų namų ir biurų rūsiai, kiemai.
„Akropolio“ lankytojai prie įėjimo iš Gedimino gatvės pasiraitojo kelnių klešnes ir nusiavė batus – daugelis jų mobiliaisiais telefonais fotografavo save ir aplinkinius, nes pirmą kartą gyvenime miesto centre braidė per vandenį, pakilusį apie 20–30 centimetrų. Tvino ir Žemaičių gatvė, Raudondvario plentas, kuriame sugedo šviesoforai, Panerių, Partizanų ir dešimtys kitų gatvių su judriomis sankryžomis.
