Maždaug taip galėtų prasidėti Liberalų sąjūdžio sugalvoti mokymai partijos vadovybei, kuri prieš Seimo rinkimus viešai pasiskelbė pagaliau trokštanti įsidėmėti išskirtinius korupcijos bruožus.
Galima tik spėlioti, kas patarė susitepusiai partijai valytis tokiomis priemonėmis.
Ko gero, kas nors iš tų gudragalvių, kurie kadaise apklijavo policijos automobilius lipduku „Aš neimu kyšių“. Suprask, išskirtinė mašina, nes visos kitos, taip nepažymėtos, – ima.
Kai psichoanalizės pradininkas S.Freudas su draugais sugalvojo gydymą žodžiais, prisisteigė įvairiausių savitarpio pagalbos grupių, kuriose žmonės kalba kalba, kol įsikalba visokių dalykų – meta rūkyti. Nustoja gerti. Arba įgyja kitokių naudingų savybių.
Pavyzdžiui, iš tolo atpažįsta kyšininką ir iškart trumpuoju numeriu praneša STT apie pažymėtas kupiūras savo automobilio bagažinėje.
Cha, Eligijų paėmėt, bet manęs taip lengvai nesudorosit! Štai ką reiškia geri mokymai.
Tokiuose mokymuose labai svarbu ne tiek teorija, kiek praktika. Seminaro dalyviai mokysis didinti skaidrumą baltomis pirštinėmis šveisdami langus, vienu žvilgsniu nustatyti, kas įdėta į vokelį, – banknotai ar draugiškas partijos kolegos laiškelis, iš pirmų lūpų sužinos, kodėl verta žiūrėti į dantis dovanotam arkliui.
Tiesa, ir viso to dar gali būti per mažai. Lietuviams patinka nuskriaustieji, juos jaudina nuoširdi atgaila, vedanti į kilnų atleidimą.
Todėl lieka tikėtis, kad į šią revoliucinę mokymo programą bus įtrauktas kasdienis ritualinis nusiplakimas botagėliu. Žinoma, su tiesiogine transliacija.
Tik tada rinkėjai patikės, kad štai šitie kandidatai jau niekados neleis savęs gundyti.
