Vis dėlto Aušra buvo pasiryžusi eiti iki galo, ir Tailande jai buvo atlikta lyties keitimo operacija.
Ką reiškia Lietuvoje būti transseksuale?
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir transseksualės Aušros pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai su Daiva Žeimyte“.
– Ar galite pasakyti, kad šiandien jaučiatės tikra moterimi?
– Negalėčiau pasakyti, kad būsiu 100 proc. moteris, tiek metų nugyvenusi vyriškoje aplinkoje. Tai vis tiek palieka savo pėdsakus, bet per daug nesistengiu savęs apkrauti tokiomis mintimis. Gyvenu savo gyvenimą, randu vietą, kurioje man gerai.
– Iki šiol vengiate rodyti savo veidą. Nenorite, kad žmonės, sužinoję jūsų istoriją ir jus pamatę, pradėtų kitaip žiūrėti?
– Vengiu agresijos iš aplinkos. Visi žinome, kad Lietuva yra pirmaujanti šalis patyčių, smurto ir visų kitų baisybių atžvilgiu. Bet kuris kitoks žmogus gali sukelti agresijos veiksmus. Man to nereikia.
– Yra šios bendruomenės atstovų, kurie į viešumą eina labai drąsiai, pavyzdžiui Agness Landau. Jūs pasirinkote neviešumo taktiką.
– Mano nuomone, situacija su transseksualumu, lyties keitimu apskritai turėtų būti nevieša. Galbūt kiti mano kitaip. Tradicinės visuomenės žmonės visą laiką agresyviai reaguos į bet kokį pokytį. Reikia suprasti, kad mes tokioje visuomenėje gyvename ir reikia priimti tam tikras taisykles.
„Brexit“ atvejis parodo, kad ta tolerancija tebuvo kaukė. Politikai priverčia visuomenę elgtis pagal savo požiūrį, taisykles, bet visuomenė nepasiduoda. Tam reikia laiko, negali peršokti per metus ar dvejus. Galbūt reikės 10, 20 ar 50 metų.
– Kas jums iš to? Juk jūs norite gyventi laisvai – vaikščioti gatvėje, mylėti, dirbti, kad Jus priimtų tokią, kokia esate.
– Ant kiekvieno kampo visiems nerėkiu, kad aš transseksualė ar pakeičiau lytį. Man to nereikia. Aš esu moteris ir gyvenu kaip moteris. Kažkuria prasme esi sraigtelis visuomenėje, o jei sraigtelis persisuks, pradės strigti, visas mechanizmas pradės į tai reaguoti. Žmonės tik vaidina, kad priima, – iš tikrųjų jie nepriima, bet jėga to pakeisti neįmanoma.
– Tuomet jūs turėtumėte jaustis kaip gamtos klaida.
– Ne, nebūtinai. Karys, kuris eina kautis, greičiausiai pralaimės, nes priešas bus stiprus ir galingas, tačiau karys turi galimybę apeiti, daryti kitokius veiksmus. Visada reikia naudoti strategiją. Pramušinėti galva sieną – pati prasčiausia taktika.
– Kada jūs supratote, kad gyvenate ne tame kūne?
– Paauglystėje buvo kažkoks keistas jausmas, žaidžiant su berniukais buvo sunku pritapti. Aišku, žinai, ką reikia daryti, kad neišsiskirtum, kažkaip prisitaikai, bet vis tiek ne tas. Tai po truputį pradeda spausti, supranti, kad gyveni ne ta kryptimi.
– Ar iš karto supratote, kad norite būti mergaite, moterimi?
– Kadangi gyvenau tais laikais, kai informacijos buvo labai mažai, nesupratau, kas čia yra. Kažkur perskaičiau ir supratau, kad viskas yra taip. Jaunystėje galvoji, kad gali nugalėti viską: paspausiu truputėlį, viskas pasikeis ir vėl bus geriau.
Su kiekvienu tokiu paspaudimu supranti, kad vis toliau eini ne į tą pusę, klaida didėja. Anksčiau ar vėliau reikėjo apsispręsti.
– Būdama 34-ių nusprendėte, kad reikia dėti tašką ir versti kitą puslapį. Jums reikėjo pasakyti savo tėvams, šeimai, vaikams. Kaip tai atrodė?
– Tai atrodo baisiai, niekam nelinkiu su tuo susidurti. Kiekvienas žmogus turi slenksčių, kuriuos anksčiau ar vėliau reikia peržengti. Artimiausi žmonės pajunta baimę, dėl jos kyla agresija, bet reikia kažkaip įveikti.
– Ant jūsų pyko?
– Tai natūralu.
– Ar iš karto nusprendėte, kad norite eiti iki galo ir keisti lytį? Turbūt galėjote gyventi ir be to.
– Pasakymas „keisti lytį“ Lietuvos Respublikos teisės požiūriu yra operacija. Kitų šalių teisėse yra kiti variantai – be operacijos, keičiami dokumentai, aišku, hormonų terapijos, medikamentai būtini. Man buvo reikalingas mano kelias, kitiems žmonėms gal reikalingi kiti variantai.
– Esate sakiusi, kad praėjote devynis pragaro ratus, bet viską pakartotumėte dar kartą.
– Taip, padaryčiau lygiai tą patį. Matyt, toks jausmas, kad esi savo rogėse. Prasideda hormonų terapija, bet viskas vyksta labai lėtai. Galbūt tie žmonės, kurie baiminasi dėl lyties keitimo, neįsivaizduoja, kiek metų viskas trunka.
Be hormonų terapijos – 3–4 metus. Barzdos epiliacija buvo būtinas veiksmas, tam reikia kantrybės, nes kiekvienam plaukui turi skirti 30 sekundžių ar minutę, o po to veidas atrodo kaip nudegęs. Visa tai reikia pereiti.
– Kai pradedami vartoti hormonai, kinta kūnas. Jūsų neišgąsdino tie pokyčiai?
– Ne. Darantis operaciją Tailande problema buvo ta, kad ten esi vienas. Operacija gana sunki, atsigauti beprotiškai sudėtinga. Po trijų savaičių reikėjo išskristi, o mane kojos vos laikė. Vos ne vos į Lietuvą grįžau.
– Koks šiame kelyje jums buvo sunkiausias momentas?
– Pokalbis su artimaisiais, apsisprendimo diena. Jei tai pereini, gali arba daug ištverti, arba viską pabaigti.
– Kiek vaikų turite, jie suaugę?
– Du. Taip. Gal ir gerai, kad vaikai yra. Tikiuosi, kad jie bus laimingi. Su jais šiek tiek pabendrauju.
– Suprantu, kad jūsų artimiesiems, vaikams buvo didžiulis šokas net dėl tokio žodžio kaip „tėtis“.
– Vis tiek formaliai aš jiems esu tėtis, į mamas nesiprašysiu. Jokių problemų dėl to nėra. Kuo didesnis jautrumas, tuo jautriau reaguoja, bet laikui bėgant tas jautrumas mažėja, o problema, į kurią anksčiau gana skaudžiai reaguodavai, po to sumenksta.
– Ar šiuo metu esate vieniša moteris, ar turite partnerį ar partnerę?
– Turiu draugę. Lietuvos požiūriu esu dviguba nelaimė: pasikeitė lytį tam, kad gyventų su moterimi. Kiek teko skaityti mokslines studijas, forumuose, tai pasiskirsto 50:50. Negaliu pasakyti, kodėl 50 proc. renkasi draugauti su vyrais, o kiti 50 proc. – su moterimis.
– Jūs norėtumėte įteisinti partnerystę?
– Taip. Žmonės patys renkasi, ar norėtų, ar ne, kaip ir santuokoje. Gali gyventi susituokęs, gali ne santuokoje.
– Ar transseksualui Lietuvoje gyventi sunku? Ar įmanoma žmogui, pakeitusiam lytį, gyventi visavertį socialinį gyvenimą – ramiai eiti į darbą, rasti darbą, tikėtis normalaus atlyginimo?
– Lietuvoje vyrauja gatvinė kultūra. Transseksualumas, matyt, turėtų būti prilyginamas homoseksualumui arba žemiausiai kastai iki tol, kol žmogus įrodys, kad yra stiprus ir visi jo turi bijoti.
Vienintelė sąlyga išvengti patyčių – tapti žiauresniam už tuos, kurie tyčiojasi. Turėtų būti integravimosi, socializavimosi variantas, bet ar tai įmanoma, sunku pasakyti. Politikai, visa Lietuva nelabai keičiasi, net, sakyčiau, situacija blogėja.
– Pasą pasikeisti irgi yra didžiulė problema. Jei tapatybė pase ir kita tapatybė – skirtingos, tai sukelia problemų nuėjus bet kur.
– Kai žmogus pradeda vartoti hormonus, vyras pasidaro barzdos epiliaciją, jis yra nebepanašus į vyrą. Žinoma, kad kiekviename žingsnyje jis turės didelių problemų. Dabar nori priimti įstatymą, kad perkant alaus butelį reikės pateikti dokumentą. Žmogus pateiks dokumentą ir kasininkas sakys: „Čia ne tavo dokumentas“. Man buvo problema per rinkimus: su vyriškais dokumentais atėjau balsuoti, man pasakė: „Kai jūsų vyras ateis, tada ir duosime biuletenį.“
Dabar turiu dokumentus ir man jokių problemų nekyla. Dabar apie tai visiškai negalvoju, man visiškai neaktualu. Negaliu patikėti, kad tai pasikeitė. Pokytis vyksta po truputį, bet kai transformacija pasibaigia – viskas, problemos nelieka. Susitelki į kitas problemas – reikia suremontuoti kompiuterį, gal programos nepavyksta paleisti...
