Kai kas jau siūlo sukrusti verslininkams ir ant specialios plėvelės, dengiančios kalno žaizdą ir saugančios nuo vasaros liūčių, užkabinti reklamą. Juk tokia puiki vieta neišnaudojama. Bet čia ne apie tai.
Iš valdininkų kalbų nesunku suprasti, kad artimiausiu metu ryžtingesnių veiksmų gelbėjant kalną nebus. Tiesa, kultūros ministras Š.Birutis pasiūlė skelbti ekstremalią padėtį.
Gal žodis pasirodė per daug rėžiantis ausį – juk dabar kūnas pagaugais nueina išgirdus „ekstremistas“. Vėliau ministras pasitaisė: kalno irimas prilygsta ypatingai situacijai ar stichinei nelaimei, tokiems dalykams galima skirti pinigų iš valstybės rezervo.
Ypatingą padėtį turėjo paskelbti savivaldybė. Tačiau joje susirinkusi Ekstremalių situacijų komisija šią savaitę nusprendė, kad būtinybės skelbti ekstremalią situaciją nėra. Mat šis incidentas pasirodė vietinės reikšmės, gyventojų gyvybei ir turtui esą niekas negresia.
Nacionalinio muziejaus, kurio padalinys yra pilies bokštas, direktorė B.Kulnytė dėl ekstremalios situacijos į savivaldybę nesikreipė, tačiau raštą, raginantį tai padaryti, gavo iš Kultūros ministerijos.
B.Kulnytei jis pasirodė neprotingas. Esą viskas daromas tvarkingai, muziejus prieš mėnesį kreipėsi į ministeriją derindamas dokumentus dėl viešojo konkurso kalno sutvarkymo darbams. O tokiais siūlymais skelbti ypatingą padėtį neva tik gaišinamas laikas.
Nors Gedimino kalnas matyti pro mero R.Šimašiaus namų langus, jis atsibudo vėliau. Ir rėžė, kad kultūros ministro raginimas skelbti ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno yra tik atsikalbinėjimas. Bet paskui pridūrė, kad jis neatmeta galimybės tokį reikalavimą įgyvendinti.
Meras miglotai aiškino, kad Kultūros ministerija pritrūko kažkokio popieriaus dėl to, kad ji galėtų suteikti paramą, todėl atsikalbinėja, kuo nors dangstosi.
Kalnui gelbėti šiemet lėšų nėra, tad valdininkai nusprendė sukrapštyti 200-300 tūkst. eurų, kurie buvo skirti muziejui tvarkyti.
Dabar jau aiškinama kitaip – esą skelbti ekstremalią padėtį dėl grėsmės turtui užtrunka. O tuos pinigus kalnui gelbėti galima skirti greičiau. Ir čia pat kultūros ministras priduria – įsakymą apie lėšų skyrimą jis pasirašys tik grįžęs iš atostogų. Atostogos – šventas dalykas. Ministras po atostogų į darbą grįš rugpjūčio 1-ąją.
Nors pavėluotai pinigų gal ir pavyks sukrapštyti, kalno gelbėjimo darbų šiemet niekas net neketina užbaigti. Juk kalnas status, viską reikia daryti rankomis, mechanizmų neužkelsi. O kaip parengti ilgalaikę kalno stebėsenos programą? Sutrikę specialistai dar tik krapšto galvas.
Vis dėlto gal ir nereikėtų stebėtis tokiu nerangumu. Kaip tvirtina istorijos šaltiniai, Gedimino kalno nuošliauža XIV amžiaus pabaigoje sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybę. Šiam šlaitui sutvirtinti atraminė siena buvo pastatyta tik XVI amžiuje.
