Liepos 28-ąją kauniečiai kviečiami į bendruomenišką talką žydų senosiose kapinėse. Talkos tikslas apvalyti senus, apkerpėjusius ir laiko paženklintus antkapius, kad vėliau ant jų iškalti užrašai taptų vėl įskaitomi.
Po šio žingsnio seks kiekvienos kapavietės ir jos informacinės lentelės nufotografavimas. Tokiu būdu kapai bus identifikuoti ir sukurtas bendras jų registras.
Šioje pirmą kartą organizuojamoje bendruomeniškoje talkoje gali dalyvauti visi kauniečiai ir bendruomenės, kurioms rūpi, kad užmirštos miesto erdvės atgimtų naujai.
Miesto centre esančios Žaliakalnio žydų senosios kapinės užima 8 ha plotą.
Aktyviau organizuoti šios vietovės tvarkymą paskatino Šeduvos miestelio pavyzdys, kuriame lygiai tokios pačios apleistos žydų kapinės galiausiai buvo sutvarkytos ir dabar jos yra aktyviai lankomos ten palaidotų žmonių giminaičių, atvykstančių net iš tolimų užsienio šalių.
1861 metais įsteigtos Kauno Žaliakalnio žydų senosios kapinės buvo uždarytos 1952-iais. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, tarp jų – rašytojai Jakovas Lifšicas, Chaimas Rafalevičius, Josifas Livšinas, literatūros kritikas Eljaševas Baumachševas, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, dainininkas Danielius Dolskis.
