Jei Darbo partijos vedlys V.Mazuronis būtų nusprendęs kandidatuoti į Seimą ir rudenį būtų į jį išrinktas, europarlamentaro kėdė bei solidus atlyginimas būtų atitekę P.Gražuliui.
Mat V.Mazuronis į Europos Parlamentą pateko pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą, kuriame po šio politiko buvo įrašytas P.Gražulis.
Bet P.Gražulis turės toliau tenkintis pustrečio tūkstančio eurų siekiančia Seimo nario alga, o V.Mazuronis toliau gaus beveik keturis kartus didesnį atlyginimą, solidžią vienkartinę išmoką pasibaigus kadencijai, taip pat įspūdingą pensiją, kuri didėja sulig kiekvienais Europos Parlamente praleistais metais.
Nenori apgaudinėti rinkėjų?
Nepaisant nuolat sklandžiusių kalbų, kad V.Mazuronis nenori palikti šiltos vietos užsienyje, praėjusį balandį vykusiame Darbo partijos suvažiavime jis aiškino priešingai.
Politikas kartojo nusiteikęs vesti partiją į rinkimus, jei tik būtų toks jos sprendimas.
Bet užvakar V.Mazuronis vis dėlto pranešė pasiliekantis Europos Parlamente, o kandidatų į Seimą sąrašo lyderio poziciją užleido „darbiečių“ frakcijos seniūnui Kęstučiui Daukšiui.
Darbo partijos pirmininkas tokį sprendimą aiškino nenoru apgaudinėti rinkėjų: „Žmonės jau parodė pasitikėjimą manimi ir išrinko atstovauti Lietuvai Europoje.
Tai svarbios pareigos ir jaučiu didelę atsakomybę jas eidamas, todėl negaliu jų atsisakyti.
Man pasitraukus, Darbo partija netektų savo atstovo Europos Parlamente.
Esu tikras, kad dabar sąrašo priekyje stovintys Darbo partijos atstovai Seimo rinkimuose pasirodys puikiai, padėsiu jiems rinkimuose, kuo tik galėsiu.“
Skolininkai jau sprunka
Tuo metu P.Gražulis vakar „Lietuvos rytui“ pareiškė niekada netikėjęs, kad galėtų būti kitaip: „Man nereikia iškrauti lagaminų, nes net nebuvau pradėjęs jų krautis.
Man net nebuvo kilę abejonių, kad V.Mazuronis galėtų pasielgti kitaip.“
Tačiau „tvarkietis“ teigė dėl to neliūdintis, o sėdintis kavinėje ir švenčiantis.
„Nevyksiu į Briuselį, užtat laimėjau daugybę lažybų.
Vienas man pralošė konjako dėžę, kiti – šampano, degtinės. Gėrimais jau apsirūpinau vos ne visam likusiam gyvenimui“, – pusiau rimtai, pusiau juokais dėstė politikas.
Seimo narys tik pasiguodė, kad ne visi, kurie su juo lažinosi, skuba vykdyti įsipareigojimų: „Vienas skolininkas antradienį nuo manęs jau spruko. Bet niekur jie nedings.“
Politikas priėjo liepto galą
P.Gražulis teigė drąsiai lažinęsis, nes gerai pažįsta V.Mazuronį, todėl buvo įsitikinęs, kad jis nepaliks šiltos kėdės Briuselyje.
„Per Darbo partijos suvažiavimą, kuriame jis buvo išrinktas pirmininku, aš net išsižiojęs klausiausi jo kalbos ir pažadų, kaip jis atves „darbiečius“ į pergalę.
Man net ėmė rodytis, kad galbūt žmogus pasikeitė ir kad pagaliau ir man šis tas šviečiasi. Net širdis ėmė smarkiau plakti. Bet netrukus supratau, kad Briuselį matysiu kaip savo ausis“, – kalbėjo Seimo narys.
Kalbėdamas apie V.Mazuronio manevrus P.Gražulis buvo kategoriškas: „Tai – Darbo partijos išdavystė. Manau, kad jo, kaip politiko, dainelė sudainuota. Jis priėjo liepto galą. Nemanau, kad jis galėtų pretenduoti dar į kokį nors postą ar būti perrinktas dar vienai kadencijai.“
Signalas, kad nieko nesitiki
Apie galimybę po sėkmingų „darbiečiams“ Seimo rinkimų pretenduoti į kokį nors postą Vyriausybėje pirmadienį užsiminė pats V.Mazuronis. Tuomet esą partija iš naujo apsvarstytų jo likimą Europos Parlamente.
Tačiau politikos ekspertai tokią galimybę vertina skeptiškai. Dauguma jų įsitikinę, kad nedalyvaudamas Seimo rinkimuose partijos vedlys jau iš anksto siunčia labai aiškų signalą, jog iš jų nieko nesitiki.
Nevienareikšmiškai V.Mazuronio sprendimas įvertintas ir pačios partijos.
Antai „darbiečių“ deleguota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pareiškė, kad ji būtų pasielgusi kitaip – sutikusi vesti partiją į Seimo rinkimus, nes būtent ant vadovo pečių gula visa atsakomybė.
Iš pirmų lūpų
Algis Krupavičius
Politologas
„Parlamento rinkimai visoms partijoms turėtų būti svarbiausi. Tokios tradicijos visose parlamentinėse demokratijose. Tačiau tenka apgailestauti, kad mūsų šalyje formuojasi keista tradicija, kai partijų lyderiai nedalyvauja parlamento rinkimuose. Aišku, dėl skirtingų priežasčių.
Neabejoju, kad tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė niekada net nekyla panašių diskusijų.
Manau, kad V.Mazuronio sprendimui nevesti Darbo partijos į rinkimus nemenkos įtakos turėjo solidi alga Europos Parlamente. Be to, ten jis jaučiasi daug saugiau ir tvirčiau dėl savo ateities, nes be jokių trikdžių gali dirbti iki 2019-ųjų, kol baigsis penkerių metų kadencija. Tuo metu Lietuvos vidaus politikos gyvenimas – kur kas permainingesnis. Šiuo metu „darbiečius“ esą slegia nemenka nežinomybės našta.“ („LRT.lt“)
