Paskelbus priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus „juodajame sąraše“ specialybių, į kurias nepanoro pretenduoti nė vienas studentas atsidūrė ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pasiūlyta naujovė – dviejų dalykų mokytojo specialybės. Tarp jų į LEU nė vieno studento nepritraukė chemijos ir fizikos mokymas, istorijos ir anglų kalbos pedagogika, istorijos ir etikos pedagogika, ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika ir kitos specialybės.
Iš viso specialybių, kurios LEU nepritraukė norinčiųjų studijuoti – 6. Į tris programas buvo skelbiamas priėmimas kituose miestuose. Kaip sakė LEU atstovai, tai šiame universitete – naujovė, tad galbūt trūko reklamos.
„Jau antrus metus neformuojame vokiečių filologijos studentų grupės, o chemijos ir fizikos mokymo studijų programoje pernai tebuvo vienas studentas, tad šiais metais grupės neformuojame“, – sakė LEU studijų prorektorė prof. dr. Vilija Salienė.
Studijų prorektorė teigė, kad tai – nauja programa, o studijos ganėtinai sudėtingos. „Chemijos ir fizikos studijos nėra populiarios ir kituose universitetuose“, – pridūrė ji.
Pedagogų kvalifikacija ir visos mokyklos bendruomenės ugdymu besirūpinančio „Šviesos“ mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė atkreipia dėmesį, kad dvigubų mokytojo specialybių nepopuliarumas ypač liūdina, nes tuštėjančiose mokyklose jos buvo vertinamos kaip viltį teikianti perspektyva.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo 35 proc., tačiau mokytojų mažėjo kur kas lėčiau – per tą patį laiką 21 proc. Todėl ne visiems pedagogams pavyksta surinkti pilną darbo krūvį. Ypač atokiau nuo miestų esančiose mokyklose ir progimnazijose, trūksta integruoto ugdymo specialistų.
„Dėstydamas du dalykus mokytojas galėtų būti lankstesnis ir turėtų daugiau galimybių, tačiau abiturientai kol kas to nesuprato. Tai gali būti ir komunikacijos apie integruotą ugdymą spraga – dvigubą mokytojo specialybę stojantieji ko gero vertino kaip būtinybę vietoje vieno dalyko mokytis du ir neįžvelgė platesnio ugdymo galimybių ir karjeros perspektyvų. Kita problema susijusi su mokytojo specialybės prestižu – jauni žmonės nenori dirbti mokytojais, abejoja ar galės įsitvirtinti darbo rinkoje“, – vertina J. Lutinskaitė-Kalibatienė.
J. Lutinskaitė-Kalibatienė pabrėžė, kad į naują vietą prisivilioti mokytoją šiuo metu yra labai sunku – jų tiesiog trūksta, o ką tik LEU baigę jauni specialistai su pirmąja praktika, turintys žinių apie naujausias ugdymo metodikas, yra vertinami ir graibstomi.
Jaunų mokytojų dar labiau trūks netolimoje ateityje, nes jau dabar daugiau nei 30 proc. šalies mokytojų yra vyresni nei 55 metų, o dar beveik 20 proc. jų yra 50 – 54 metų amžiaus.
„Jauna mokytojų karta, ypač turintys platesnę specialybę ir gebantys vesti integruotas pamokas pagal naujausius mokymosi metodus, bus labai laukiami valstybinėse ir privačiose mokyklose, todėl prieš papildomą priėmimą į aukštąsias mokyklas dar dvejojantiems abiturientams patarčiau apsvarstyti galimybę rinktis įkvepiantį ir prasmingą švietimo kelią“ – teigia „Šviesos“ mokymo centro vadovė.
LEU studijų prorektorė teigė, kad svarbu – švietimo politikos ir požiūrio į mokytojo profesiją pokytis.
„Jei nesikeis švietimo politika, požiūris į mokytojo profesiją ir nebus stiprinamas mokytojų rengimas atsižvelgiant į valstybės poreikius, jei viską lems abituriento apsisprendimas, Lietuvoje nebus pagrindinių dalykų mokytojų.
Jų trūksta jau ir dabar. Todėl tikiuosi, kad bus suprasta, jog dviejų mokomųjų dalykų studijų programos yra būtinos rengiant mokytojus“, – sakė V. Salienė.
