Su Panamos vėliava plaukiojantį kompanijos „Backyar Marine Service“ motorlaivį „Rio Ekuku“ prieš 8 metus supurtę įvykiai primena košmarą, nuo kurio mirusių jūrininkų artimieji iki šiol negali atsitokėti, o našlėmis tapusios moterys netiki oficialia žūties versija.
Giltinė į laivą įsisuko 2008-ųjų liepos 14-ąją, kai jis buvo Indijos vandenyne – plukdė cementą iš Pakistano Karačio uosto į Batą Pusiaujo Gvinėjoje.
Visi 23 įgulos nariai buvo Lietuvos piliečiai.
Mirė trys jūrininkai
Iš pradžių savo kajutėje pradėjo merdėti 46 metų jūrininkas Linas Jomantas.
Buvo pažadinta visa įgula. Apžiūrėjus kajutes rastas dar vienas negyvas jūrininkas – 55 metų elektromechanikas Algimantas Tamavičius.
Liepos 15-osios rytą sunegalavo ir 51 metų S.Kazlauskas. Komanda įtarė, kad bocmanas, kaip ir kiti du mirę jūrininkai, kažkuo apsinuodijo.
Pilietinio karo draskomame Somalyje lietuviai nebūtų sulaukę pagalbos, todėl „Rio Ekuku“ kapitonas Juozas Liepuonius laivą pasuko Komorų link.
S.Kazlausko sveikata vis blogėjo – jis nesusigaudė, kur esąs, nustojo kalbėti.
Tada J.Liepuonius telefonu užmezgė ryšį su Vilniaus apsinuodijimų centru – merdinčiam jūrininkui pagalba buvo teikiama klausant specialistų rekomendacijų.
Tačiau visos pastangos nuėjo perniek – po trijų valandų mirtis ištiko ir S.Kazlauską.
Puotavo laive ir apsinuodijo
„Kapitonas J.Liepuonius telefonu pranešė, kad mano vyras S.Kazlauskas ir dar du jūrininkai – negyvi. Esą laive gėrė spiritą ir apsinuodijo“, – prisiminė M.Kazlauskienė.
Našlė žinojo, kad jos vyrą Panamos laive įdarbino Klaipėdoje įsikūrusi agentūra „Almera Trade“.
Įdarbintojų atstovai patvirtino, kad visi trys jūrininkai yra negyvi, tačiau daugiau nieko nežinojo. Pasakė, kad reikia laukti, kol „Rio Ekuku“ atplauks į uostą, – tada paaiškės.
M.Kazlauskienė prisiminė kalbėjusi su moterimi, kuri prisistatė kaip kontaktinis asmuo. Vėliau paaiškėjo, kad tai – klaipėdietė advokatė Svetlana Baracevičienė, atstovaujanti darbdaviams. Ji pasakė, kad padės parvežti mirusių vyrų palaikus į Lietuvą ir juos palaidoti.
Po mėnesio M.Kazlauskienė dar nežinojo, kas jos vyrui nutiko laive: „Informacija buvo minimali. S.Baracevičienė jokių tikslių ir oficialių dokumentų dėl mano vyro ir kitų jūrininkų mirties, skrodimo išvadų nepateikė. Mes buvome šoko būsenos, nežinojome, ką daryti.“
Nustatė, ką valgė ir gėrė
Šiurpios nelaimės laive „Rio Ekuku“ aplinkybės atskleistos trijų jūrininkų mirties priežasties nustatymo akte, kurį po S.Kazlausko mirties pasirašė J.Liepuonius ir dar trys „Rio Ekuku“ įgulos nariai.
Nustatyta, kad liepos 12-osios pavakare L.Jomantas ir A.Tamavičius užsuko į S.Kazlausko kajutę išgerti arbatos, vaišinosi alkoholiu, kurį jūrininkai vadino kinų degtine. Puslitrį skaidraus skysčio, supilto į viskio butelį, atsinešė A.Tamavičius.
Tyrėjai išsiaiškino, kad jūrininkai tą vakarą suvalgė antį, kurią anksčiau nusipirko Kinijoje. Po pusantros valandos vyrai išsiskirstė po kajutes.
„Likęs vienas S.Kazlauskas susitvarkė kajutę – už borto išmetė maisto likučius, tuščią butelį ir net vienkartinius indus“, – rašoma akte.
„Manoma, kad pagrindinė visų trijų įgulos narių sveikatos sutrikimų priežastis galėjo būti apsinuodijimas alkoholio surogatu, kurį jie nusipirko ir gėrė“, – konstatuojama J.Liepuoniaus ir jo pavaldinių surašytame akte.
Patarimas – netriukšmauk
„Nieko nežinojome apie savo vyrus daugiau nei dvi savaites. Pačios eidavome į kontorą, skambindavome. Su mumis šnekėta šiurkščiai arba išvis niekas nesikalbėjo. S.Baracevičienė minėjo alkoholį, kažkokią antį.
Advokatė pasakė, kad nekeltume triukšmo, kitaip mirusiųjų kūnus pačioms teks parsigabenti į Lietuvą. Arba visoms bus dar blogiau – išvis neparveš jų palaikų, palaidos kaip šunis kur nors Pietų Afrikoje, kur plaukė laivas“, – braukdama ašaras kalbėjo M.Kazlauskienė.
Mirusiųjų kūnai dar nebuvo pargabenti į krantą, dar nebuvo jokių medicininių tyrimų išvadų, kai darbdaviai suskato reikalauti našlių sutikimo velionius kremuoti Pietų Afrikos Respublikoje (PAR).
Aptiko ir skruzdžių rūgšties
„S.Baracevičienė mums kalė į galvą, kad laukti karstų su palaikais – neverta. Bus pigiau juos sudeginti ir parskraidinti urnas. O jeigu nesutiksime, už kiekvieno kūno pargabenimą reikės mokėti po 50 tūkst. JAV dolerių. Iš kur mums gauti tiek pinigų?“ – pasakojo našlė.
Nematydami kitokios išeities artimieji sutiko kremuoti jūrininkų palaikus Durbano uoste. Tada reikalai ėmė suktis sparčiai – po kelių dienų M.Kazlauskienė gavo skrodimo išvadas ir kitus su jos vyro mirtimi laive „Rio Ekuku“ susietus oficialius juridinius dokumentus.
Artimieji sužinojo, kad jūrininkai mirė laive apsinuodiję metilo alkoholiu. S.Kazlausko šlapime dar rasta skruzdžių rūgšties.
Pažymose nurodyta, kad Durbane jo kūną apžiūrėję medikai, policijos pareigūnai jokių smurto žymių, sužalojimų, patologinių sutrikimų nepastebėjo.
Net ir po to jūrininkų artimiesiems reikėjo laukti kremuotų palaikų. Darbdavių atstovai žadėjo juos iš Pietų Afrikos per kitus oro uostus atskraidinti į Vilnių, tačiau skrydžio maršrutas pasikeitė.
„Jau rengėmės laidotuvėms, užsakėme mišias, bet pakeliui pasimetė bagažas. S.Baracevičienė mus ramino – nesirūpinkite, esą urnos bus nuskraidintos į Rygą, o iš ten – į Vilnių. Ji pati viską tvarkė.
Dėžutėse gulėjo ne pelenai, o nedidelės standžiai supresuotos plytelės. Negalėjau patikėti, jog tai – mano vyro, su kuriuo išgyvenau trisdešimt metų, palaikai“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi M.Kazlauskienė.
Pirko spiritą iš musulmonų?
Po vyro laidotuvių M.Kazlauskienė, susitikusi su kai kuriais „Rio Ekuku“ įgulos nariais, prašė papasakoti, kas ten nutiko, bet vyrai atsitvėrė tylos siena – nenorėjo prisiminti tragiškų įvykių Panamos laive.
Keli pašnekovai našlei prasitarė, kad reise iš Karačio į Batą ir kiti jūrininkai pagurkšnodavo samanę primenančios kinų degtinėlės.
„Kodėl kiti liko gyvi, o manasis mirė?“ – nesupranta M.Kazlauskienė.
Kad mirę jūrininkai nebuvo girtuokliai, pripažįsta ir pats juos į reisą pavadinęs kapitonas J.Liepuonius. Jis artimai pažinojo S.Kazlauską.
„Vėliau paaiškėjo, kad vyrai Pakistane dar pirkę kažkokias striukes, arabai jiems pardavė ir spirito. Girdėjau, kad ten dirbę Rusijos lakūnai kioskuose irgi įsigijo spirito – vieni mirė, kiti apako.
Kai mūsų laivas stovėjo Durbano uoste, atvyko policininkai, atidarė karstus, tardė įgulos narius vieną po kito. Atliko tyrimą ir jokių nusižengimų, nusikalstamos veiklos neįžvelgė“, – sakė J.Liepuonius, šiemet pretenduojantis į Metų kapitono titulą.
Išduosi – jūros neregėsi
M.Kazlauskienė nesupranta, kaip mirtinai apsinuodiję vyrai kitą dieną pakilo ant kojų ir dirbo laive. Visi mirė skirtingu laiku, bet nustatyti alkoholio organizme kiekiai kažkodėl yra vienodi. Ir dar tokie, kad po vaišių kajutėje visi turėjo kristi negyvi.
„Visos teisybės J.Liepuonius nesako, o kiti tyli, kad patys nenukentėtų. Vyras ne kartą minėjo, kad laivyne galioja geležinė taisyklė: kapitoną išduosi, jūros neregėsi“, – aiškino M.Kazlauskienė.
Keistomis aplinkybėmis mirusių jūrininkų artimuosius ėmė kankinti dar didesnės abejonės, kai jie ėmė atidžiau sklaidyti S.Baracevičienės perduotus oficialius mirties dokumentus, aiškintis, kas ten parašyta.
M.Kazlauskienei naujų įtarimų sukėlė pažyma apie kremavimą Durbane – be jokios atsakingo asmens pavardės, paženklinta neįskaitomu parašu. Tokias pažymas, pasak našlės, šiais laikais nesunku suklastoti.
Moteris nepatingėjo pati patikrinti medicininių tyrimų dokumentų antspaudų duomenų – kompiuteryje kažkodėl iššokdavo kitokie adresai.
„Galbūt laive įvyko koks nors nelaimingas atsitikimas, įsiplieskė kruvinas incidentas, kurį kapitonas ir kiti įgulos nariai mėgina nuslėpti“, – svarstė M.Kazlauskienė.
Tyrėjai pasitiki jūrininkais
Prislėgta įtarimų M.Kazlauskienė Klaipėdos prokurorų paprašė ištirti ar bent jau patikslinti jūrininkų mirties laive „Rio Ekuku“ aplinkybes.
Reikalauta apklausti su jų mirtimi susijusius dokumentus ir palaikų pargabenimo reikalus tvarkiusią S.Baracevičienę, J.Liepuonių, įgulos narius, išreikalauti ekspertizių medžiagas, fotonuotraukų.
Tačiau klaipėdietė prokurorė Kristina Prialgauskienė nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas nebūtinas – esą nėra pagrindo abejoti PAR medikų skrodimo ataskaita dėl S.Kazlausko mirties priežasties nustatymo.
L.Jomanto artimieji jo kūno tyrimo ataskaitos net neregėjo, bet K.Prialgauskienė mano, kad to ir nereikėjo: „Remiantis įgulos narių aktu, tikėtina, kad L.Jomanto mirties priežastis yra tokia pati.“
K.Prialgauskienei užteko, kad „Rio Ekuku“ įgula pati laive nustatė galimą trijų jūrininkų sveikatos sutrikimo priežastį, pasak jos, „neprieštaraujančią žinomų įvykių aplinkybėms ir medikų išvadoms“.
Pribloškė ir fotografijos
Net ir po to artimieji negalėjo patikėti, kad vyrai patys kalti dėl žūties – neatsargiai vartojo įtartinoje vietoje įsigytą, ne maistui skirtą alkoholio surogatą užkandžiaudami sugedusia antiena.
Tuomet M.Kazlauskienė ėmėsi tyrėjos vaidmens: susisiekė su jos vyro kūną Pietų Afrikoje apžiūrėjusiais specialistais, paprašė jų atsiųsti skrodimo medžiagą, kitokius dokumentus, jeigu tokių išlikę.
Durbano medicinos ekspertas G.Perumalis prisiminė tragediją laive „Rio Ekuku“ ir įvykdė šį našlės prašymą – atsiuntė S.Kazlausko palaikų fotografijas, iš anksto perspėjęs, kad jos gali šokiruoti.
M.Kazlauskienę apniko dar didesnės abejonės: „Akivaizdu, kad mano vyro mirtis buvo ne tokia, kaip bandoma pavaizduoti. Nuotraukose matau veido sužalojimų, nukirstą nosį. Ar tik nebuvo sulaužyta ir koja?“
Įdomiausia, kad Durbano medikų atsiųstos nuotraukos neigia jų pačių išvadas, kad jokių sužalojimų ant S.Kazlausko kūno neaptikta.
Dar viena mįslė – kodėl dokumentai neatitinka nuotraukose užfiksuotų vaizdų. Negi Durbano medikai siuntė save kompromituojančią medžiagą?
Jūrininko našlė nesudeda rankų – visų su S.Kazlausko mirtimi susietų dokumentų, pasirašytų PAR pareigūnų, kopijas, iš Durbano atsiųstas fotografijas ji perdavė teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui.
Klaipėdietė prašo išreikalauti prieš aštuonerius metus Durbane atliktų ekspertizių, vyro nuotraukų originalus, taip pat A.Tamavičiaus ir L.Jomanto palaikus tyrusių ekspertų išvadas, kurios nebuvo pateiktos.
