Po kratų, kurios ketvirtadienį buvo atliktos Seimo nario kabinete ir gyvenamosiose patalpose parlamento viešbutyje, jis pasigedo ne tik koldūnų šaldytuve, bet ir 9 tūkst. eurų.
Tai pastebėjęs P.Gražulis pirmadienį į Seimą iškvietė policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą dėl vagystės. Kratų metu politiko nebuvo, jis praėjusią savaitę buvo išvykęs į Ukrainą.
Nors Seimo narys „tvarkietis“ neatmetė, kad pinigai, kaip ir kompiuteris, galėjo būti paimti kratos metu, pats savo akimis to nematęs jis jautėsi apvogtas: „Gal pinigai dar atsiras, bet jaučiamas vagių braižas.“
Pradingusius 9 tūkst. eurų P.Gražulis laikė prie rašomojo stalo dugno priklijuotame voke.
Politikas „Lietuvos rytui“ tvirtino paskutinį kartą prie jo lietęsis likus kelioms dienoms iki kelionės į Ukrainą.
Tuomet jame esą dar buvo 10 tūkst. eurų. „Bet tūkstantį eurų nutariau pasiimti kelionei. Pamaniau, gal Ukrainoje ne visur galėsiu atsiskaityti kortele“, – vakar aiškino P.Gražulis.
Vakar iškviesti policininkai politiko stalčių netikrino, tik konstatavo pinigų dingimo faktą.
„Nieko nekaltinu, bet pinigų nėra. Tokių įtarimų nekiltų, jei krata būtų atliekama man dalyvaujant. Tada kyla visokių minčių.
Tegul policija aiškinasi, o kratą atlikę pareigūnai įrodo, kad pinigų nebuvo.
Sovietmečiu daugybę kartų pareigūnų esu kratytas, bet neprisimenu, kad ką nors panašaus net tada būčiau patyręs.
Tiktai vagis į svetimus namus braunasi įsitikinęs, kad juose nieko nėra. Panašiai dabar elgiasi ir pareigūnai. Sekė mane metus ar dvejus, o daryti kratos atėjo, kai manęs nebuvo. Tikrai vagies braižas“, – kalbėjo P.Gražulis.
Slėpti pinigai – ne kyšis
Seimo nario darbo kabinete yra ir seifas, bet P.Gražuliui pasirodė nesaugu jame laikyti pinigus. Parlamentaras teigė manęs, kad kas nors gali būti pasidaręs atsarginius raktus, o rašomasis stalas esą neturėjo niekam kristi į akis.
„Čia mano tokia konspiracija buvo. Maniau, kad jeigu kas ieškos pinigų, tai pirmiausia lįs į seifą“, – aiškino P.Gražulis.
Seimo narys tvirtino, kad slėpti pinigai nėra gauti kaip nors neteisėtai: „Tai nėra kyšis. Pinigai uždirbti ir deklaruoti.
Daug metų jau ten buvo laikomi. Jokios baimės nebuvo, nes pinigai mano. Bet, žinoma, prisigalvoti galima visko.“
Politikas aiškino dėl gana dažnų bankų bankrotų nesijautęs saugiai, dalį santaupų norėjo turėti grynaisiais. Laikyti juos Seimo viešbutyje, kuris pagarsėjęs vagystėmis, taip pat nenorėjęs.
Po kratos – lyg po karo
Krata buvo atliekama ir Gedimino prospekte esančiame Seimo viešbutyje, kur parlamentaras gyvena.
„Buvo išneštos šiukšlės, bet dėl to pretenzijų niekam neturiu. Esu dėkingas“, – šmaikštavo P.Gražulis.
Kiek labiau politikui gaila šaldiklyje buvusių koldūnų: „Buvo gal aštuonios ar šešios pakuotės. Liko viena. Gal atidavė ištirti, ar nėra užteršti bakterijomis.“
„Visiškas jovalas“, – vaikščiodamas tarp ant grindų chaotiškai suverstų drabužių ir knygų vakar aimanavo Seimo narys.
STT priversta teisintis
Tačiau STT vakar pranešė, kad politiko butas buvo paliktas tvarkingas – toks, koks buvo rastas prieš atliekant kratą, bet nepaaiškino, kodėl krata buvo atliekama P.Gražuliui išvykus.
STT atstovai taip pat aiškino, kad jokie pinigai nebuvo paimti ir iš Seimo nario kabineto, – kratą esą stebėjo parlamento kanceliarijos darbuotojai, viskas buvo įrašoma.
Šios kratos buvo daromos atliekant ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. STT praėjusią savaitę pateikė įtarimus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovui Jonui Miliui ir dar penkiems asmenims.
Teisėsauga tiria, ar VMVT ir jai pavaldžios įstaigos galėjo gauti informacijos iš užsienio kompetentingų žinybų apie šaldytų maisto produktų gamintojos „Judex“ produkcijoje rastą žmonių sveikatai pavojingos listerijos bakterijos užkratą, tačiau šį faktą nuslėpė ir, įtariama, nesiėmė veiksmų.
Pasiūlė tartis su V.Putinu
Tuo metu P.Gražulis tvirtino dažnai valgantis „Judex“ koldūnus ir nesiskundžiantis sveikata.
„Kiek žinau, įmonė niekada nedarė tyrimo dėl šios bakterijos – nė vienas teisės aktas to nereikalauja.
Prasidėjus Lietuvos gaminių embargui į Rusiją, vežti koldūnus kažkodėl nebuvo uždrausta, vis dėlto gamintojams buvo iškilę sunkumų. Rusai ėmė kabinėtis dėl visokių bakterijų. Rado ir vieną, ir antrą, reikalavo tyrimų.
Tada mes su bendrovės direktoriumi važiavome pas J.Milių konsultuotis, ką daryti, prašėme pagalbos. Bet mums buvo pasakyta, kad tokia Rusijos politika ir esą nieko nepakeisi. Nebent pavyktų susitarti su Vladimiru Putinu“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Seimo narys.
Politikas tvirtino neprisimenantis detalių, kaip toliau klostėsi lietuviškų šaldytų produktų gamintojų santykiai su Rusijos tarnybomis, tačiau teigė, kad „Judex“ koldūnų į šią šalį jau nebeveža.
Beldžiasi ir Dievui į langus
Tuo metu įtarimų sulaukusiam J.Miliui parlamentaras negailėjo gerų žodžių: „Jis stengiasi padėti visiems ir tai daro be jokio atlygio. Jis tiesiog vaikščiojantis gerumas. Man netgi mintis nekiltų jam siūlyti pinigų. Jis neima kyšių ir visi tai žino. Tai – STT pliurpalai.“
Anot P.Gražulio, kaltinimai dėl tarnybos vadovo papirkinėjimo yra visiškas blefas ir politinis susidorojimas prieš rinkimus: „Jokie tyrimai net nebuvo daromi, tai nėra ko ir klastoti.
O be to, subliūško ir tvirtinimai, kad žmonės buvo nuodijami.“
Tiesa, politikas neneigė su J.Miliumi bendraudavęs gana dažnai, kreipdavęsis įvairiais klausimais.
Tačiau P.Gražulis nemato nieko bloga, jog tarpininkaudavo verslininkams: „Toks mano darbas.
Aš ir gyventojų priėmimo valandas turiu. Jei jų problemų nespręsčiau, nebūčiau aktyvus, niekas už mane nebalsuotų. Kai reikia, skambinu ir J.Miliui, ir premjerui. O kas kitas, jeigu ne Seimo narys, prisibels Dievuliui į langą?“
Dėl nušalinimo dar svarstoma
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė su teisininkais iš pradžių aptarinėjo galimybę nušalinti J.Milių nuo pareigų, bet sprendimo nepriėmė. Buvo nutarta laukti prokurorų sprendimo.
Prokurorų prašymą nušalinti tarnybos vadovą nuo pareigų, jeigu toks ketinimas būtų, dar turi palaiminti teismas.
Vakar prokuratūra dar sprendė, ar mėgins siekti J.Miliaus nušalinimo.
Generalinės prokuratūros atstovai aiškino, kad, einant į teismą su tokiu prašymu, būtina jį svariai pagrįsti, reikia turėti labai konkrečių įrodymų, ar asmuo gali trukdyti tyrimui.
J.Miliui, kuris jam pareikštus įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu vadina juokingais, yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies.
Tarnybos vadovui taip pat kurį laiką uždrausta bendrauti su penkiais asmenimis.
Gali pasirašyti krauju
Anksčiau VMVT direktorius yra sakęs, kad jo vadovaujama tarnyba prieš metus buvo nustačiusi nežymių pažeidimų „Judex“ veikloje, bet jų nekonkretizavo.
J.Milius taip pat teigė galįs pasirašyti krauju, kad joks užkrėstas produktas, žinant jam arba jo vadovaujamos tarnybos specialistams, negalėjo patekti į prekybą: „Šitą garantuoju ir pasirašau savo sąžine ir krauju.“
VMVT vadovas tvirtino, kad tarnyba, nustačiusi, jog maisto gaminiuose yra žmonių sveikatai pavojinga bakterija, tokią produkciją nedelsdama atšaukia iš prekybos, taip pat gali būti stabdoma ją gaminančios įmonės veikla.
Be to, J.Milius kartojo, kad bakterija bakterijai nelygu.
Panikai nėra jokio pagrindo
Tai, kad nėra pagrindo panikai dėl galimai listerijomis užterštų maisto gaminių, tvirtino ir VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
„Listerijos – milijardus metų gyvuojantis mikroorganizmas.
Gamtoje jų galime aptikti visur, jų faktiškai neįmanoma išvengti.
Tiesa, tam tikromis sąlygomis, patekusi į nusilpusio žmogaus organizmą, ši bakterija gali sukelti apsinuodijimo požymių.
Tačiau bent kelias minutes po karštu tekančiu vandeniu palaikius daržoves šie mikrobai nuplaunami, o tinkamai išvirtame ar iškeptame maiste jie žūva per kelias sekundes“, – aiškino specialistas.
V.Paulauskas pridūrė, jog mokslininkai įrodė, kad tokiuose produktuose, kuriuose ši bakterija esą buvo rasta, grėsmės sveikatai ji nekelia: „Juk niekas nevirtų koldūnų nevalgo.“
VMVT direktoriaus pavaduotojas apgailestavo, kad visuomenė gąsdinama nepagrįstais burbulais, o gandais apie esą užterštus maisto produktus nerimas keliamas ne tiktai mūsų šalies vartotojams, bet ir partneriams iš užsienio.
„Taip pakertamas užsienio partnerių pasitikėjimas Lietuvos maisto produktų eksportuotojais.
Keliamas skandalas gali nubraukti kelerius metus intensyvaus darbo, derybų dėl naujų eksporto rinkų plėtros, ypač po Rusijos įvesto maisto produktų eksporto embargo. Tai ne tik apmaudu, bet ir neatsakinga“, – pabrėžė V.Paulauskas.
Saugiausia – per kratas viską filmuoti
– Kaip daryti kratas, kad pareigūnai išvengtų įtarimų dėl vagysčių, – „Lietuvos ryto“ žurnalistė Milda Kuizinaitė paklausė buvusio ilgamečio policijos pareigūno Visvaldo Račkausko (nuotr.).
– Kažkada buvo kviestinių institucija, bet vėliau ji buvo panaikinta. Kviestiniai kratose dalyvaudavo, kad galėtų paliudyti, jog protokoluose viskas užfiksuota taip, kaip buvo rasta. Dabar žiūrovai nebekviečiami, o pareigūnai kratas atlieka tik gavę teismo sankcijas.
– Ar darant kratas būtinai turi dalyvauti patalpų šeimininkai?
– Kratas galima atlikti ir be savininkų, jei pareigūnus spaudžia terminai, operatyvumo ir netikėtumo būtinybė. Tai nusprendžia prokuroras ar kitas ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis pareigūnas.
Jei nėra savininko, dalyvauti kratoje gali būti pakviestas administracijos atstovas ar įstaigos vadovas. Visi kratoje dalyvaujantys asmenys privalo pasirašyti protokolą.
Kad būtų išvengta įtarimų, jog kratos metu kas nors buvo įnešta arba pavogta, galima naudoti technines priemones. Kai kurios kratos būna filmuojamos nuo pradžios iki pabaigos, užfiksuojamas kiekvienas kratos veiksmas.
– Ar visada galima pasitikėti kratas atliekančiais pareigūnais?
– Kiekvienas teisėsaugos pareigūnas yra davęs priesaiką dirbti sąžiningai, tačiau visada lieka žmogiškasis veiksnys.
Mano žiniomis, vagysčių, kai pareigūnai ką nors pasisavina, būna labai retai, tačiau pasitaiko. Toks atvejis yra buvęs ir mano darbo praktikoje.
Pranešimų, kad per kratas dingo kokie nors daiktai, netrūkdavo nei anksčiau, nei dabar. Tačiau jie juk galėjo dingti ir ne kratos metu. Todėl svarbu išsiaiškinti, ar dingusiais paskelbti daiktai tuo metu ten tikrai buvo ir ar jie iš viso buvo.
– Kaip vertinate Seimo nario P.Gražulio pareiškimą apie kratos metu dingusius pinigus?
– Jei yra gautas toks pareiškimas, turi būti pradėtas tyrimas ir atsakyta į klausimus, kuriuos ką tik išvardijau.
Universalaus atsakymo nėra. Visas versijas reikia patikrinti. Iš karto pareikšti, kad nepasitikiu kratas atliekančiais pareigūnais, aš nesiryžčiau.
– Kaip elgiamasi su per kratą rastais grynaisiais pinigais – jie visada paimami?
– Pinigai iš karto skaičiuojami ir protokole kartais įrašoma ne tik suma, bet ir kupiūrų, jų nominalų skaičius. Jei krata atliekama tiriant korupcinius nusikaltimus, surašomi net kupiūrų numeriai, nes vėliau tai gali tapti bylai reikšmingu įrodymu. Taupant laiką kupiūrų numeriai gali būti nufotografuoti.
Jei pinigai tyrimui nereikalingi, jų nereikia ir imti, nors tai ir didelė suma. Žmogus juos gali laikyti legaliai ir oficialiai.
Tačiau paprastai iš karto nėra atsakymo, kodėl tie pinigai čia ir iš kur jie gauti, todėl beveik kiekvienas tyrėjas nusprendžia juos paimti.
Jei surasti pinigai nepaimami, būtina įrašyti protokole, kad būtų išvengta galimų nesusipratimų.
Jei per kratą nedalyvauja niekas iš patalpų šeimininkų, pareigūnai turi nuspręsti, ar pinigus ten galima palikti ir nesaugoti, ar juos paimti laikinai saugoti.
