Kadenciją baigiančių socialdemokratų finansų ministrė Rasa Budbergytė, stojusi prie šalies pinigų maišo vos prie mėnesį, nevengia kritikuoti kolegų politikų populizmo. Ji „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad Lietuvai ne tik būtina išlaikyti finansinius mazgus suveržtus, bet ir ryžtingiau imtis ekonomiką skatinančių reformų.
- Šiemet – Seimo rinkimai. Tikriausiai tai liudijo ir ministerijų apetitas, reikalaujant lėšų savo valdomoms sritims?
-Dalyvavau ne visose derybose, kurios Vyriausybėje vyko su ministerijomis dėl papildomų lėšų, po to, kai Finansų ministerija (FM) jau buvo apskaičiavusi galimus preliminarius asignavimus joms. Tačiau – daugumoje. Tas apetitas išties buvo didelis. Teisingiau – per didelis ir nerealus.
Taip pat bvuvo graudu klausytis skundų, kad padėtis neva labai bloga – tarsi Lietuva nebūtų padariusi jokios pažangos.
Taigi, bendra prašytų papildomų pinigų suma – 1 mlrd. 800 mln. eurų. Tie apskaičiavimai, kuriuos vėl grąžino ministerijoms FM, sumažinti keturis kartus – iki 430 mln.
- Kurių ministerijų apetitas buvo didžiausias ir kam daugiausiai prašyta pinigų? Algoms, statyboms, įvairiems kitiems projektams?
– Na, galbūt labiausiai išskirčiau Švietimo ir mokslo minisiteriją (ŠMM). Po jos – Krašto apsaugos ministeriją, tačiau čia jau kalbame apie gynybos finansavimo didinimą, kuris, kartu su socialinės atskirties mažinimu, yra vienas iš būsimo biudžeto prioritetų. Toliau – Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijos.
Kitos – tarkim, daugmaž labiau santūresnės. O daugiausiai prašyta pinigų įvairiems tęstiniams investiciniams projektams, kur šalia Europos pinigų, reikia ir nacionalinio biudžeto lėšų.
- Kam FM planuoja skirti daugiausiai papildomų biudžeto išlaidų?
– Pinigų ir vėl reikės, tam, kas buvo nurėžta per sunkmetį, o po to Konstitucinio teismo nurodyta kompensuoti. Brangiai kainuojanti, nors kartu ir reikalinga reforma – naujo socialinio modelio įgyvendinimas.
Didžiulių lėšų pareikalaus naujo Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimas. Nuo liepos iki 380 eurų padidinta minimali mėnesio alga (MMA) pareikalaus papildomų 21 mln. eurų. 5 proc. padidintos švietimo darbuotojų algos – 24 mln. Kultūros ir meno darbuotojų algos – 7 mln.
- Jus į Seimą pasikvietė Darbo partijos frakcija, kuri, artėjant rinkimams, vėl reikalauja papildomų pinigų – pirmiausia, vėl kelti MMA, kad ši atitiktų jų rinkimų pažadą šią algą pakelti iki 1509 litų – 437 eurų.
Pareiškėte, kad rudenį vėl didinti MMA nereikėtų, kad nebus jokių privilegijuotų ministerijų. Bet akivaizdu, kad tas spaudimas tęsis, o Seime rudenį prasidės naujas rinkiminių derybų etapas. Ar suvaldysite situaciją?
– Taip, aš taip pat manau ir nuogąstauja, kad rugsėjį vėl atsiras įvairiausių siūlymų, kaip, pasak tų siūlytojų, „dar labiau pagerinti žmonių gyvenimą“. Suvaldyti populizmą bus rimtas iššūkis.
Tačiau kito kelio, nei priimti nedeficitinį, subalansuotą ir finansinį tvarumą užtikrinantį biudžetą, nėra. Alternatyva – lengvabūdiškas pinigų pravalgymas, rizikuojant kokią nors naują ekonominę krizę pasitikti visai nepasirengus.
Juk mes – maža šalis, esame labai jautrūs bet kokiems išorės, aplinkos pokyčiams, o finansinių rezervų ir manevro laisvė – labai maža. Europoje ekonomika apskritai nerodo rimto augimo ženklų, o čia dar „Brexit“. Apskritai, globalinė ekonomika – cikliškas dalykas.
Taigi, bet kas, kas jau bus išrinktas, po rinkimų, naujame Seime ir Vyriausybėje turės galvoti apie tai, kaip kuo labiau skatinti ekonomikos augimą.
- Ar Vyriausybę ir visą valdžią pastaruoju metu vis nuožmiau kritikuojanti prezidentė D.Grybauskaitė jus rems, ar ir čia sugalvos sužaisti kokį nors savo žaidimą? Kokie apskritai jūsų santykiai?
– Absoliučiai teigiami ir konstruktyvūs. Prezidentė labai gerai supranta visus iššūkius ir rizikas, tad tikrai nebijau, kad jos pozicija gali kaip nors staigiai pasikeisti. Na, Vyriausybė kritikuojama, tačiau ne visai pagrįstai. Taip, ji galbūt galėjo padaryti daugiau, tačiau reikia prisiminti, kad ji turėjo grąžinti visa tai, kas buvo nurėžta per krizę.
- Vos tapusi ministre, iš esmės pakartojote tai, ką jau seniai Lietuvai siūlo Europos Komisija, kuri siūlo mažinti mokestinę naštą mažiau uždirbantiems, įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Jūs pasiūlėte įvesti tuos mokesčius, taip pat mažinti darbo jėgos apmokestinimą.
Tačiau jūsų partijos ir Vyriausybės vadovybei jus dėl to sukritikavus, jau kelis kartus kartojote, jog jokių mokesčių politikos naujovių ir apskritai radikalesnių permainų naujajame biudžete nebus. Tačiau juk jų reikia, stebint tolesnį demografinį šalies krytį, kuris kartu su savimi žemyn temps viską – taip pat ir šalies finansus?
– Taip, galiu tik pakartoti, kad jokių naujų mokesčių nebus. O štai apie neapmokestinamų pajamų didinimą tikrai reikia galvoti, kaip ir apie darbo jėgos apmokestinimo mažinimą. Tačiau tada reikia galvoti, iš kur paimti tuos pinigus – bet tai juk nebūtinai nauji mokesčiai.
Kita vertus, išties, ilgalaikėje perspektyvoje, kaip jau minėjau, reikia galvoti apie rimtesnes ir ryžtingesnes pertvarkas, struktūrines reformas. Lengvinti dar jėgos iš užsienio atvykimą, peržiūrėti viešųjų išlaidų politiką.
Juk kam to papildomo 571 mln. eurų reikėjo ŠMM? Ogi liūto dalį planuota vėl sukišti į betoną – įvairios renovacijos, remontai, statyboms. Nenuostabu – juk mokyklų tinklas taip ir neoptimizuotas.
Tai apskritai sena ir akivaizdi mūsų Europos pinigų panaudojimo bėda nuo pat narystės Europos Sąjungoje. Štai neseniai lankiausi Alytuje. Ten per visą narystės laikotarpį gauta 333 mln. eurų, iš kurių tik 12 proc. – ekonominės infrastuktūros projektams, visa kita – įvairios statyboms.
Taip, atrodo gražiai, tačiau grožis kainuoja. Be to, neaišku, kokia bus Europos finansinė perspektyva 2020 m., tad mes labai susirūpinę, kad ministerijos, ruošdamos projektus, vėl neruoštų jų tik pravalgymui arba neatsiperkantiems dalykams.
