Rudenį vyksiančioje rinkėjų balsų medžioklėje buvo pasišovusios dalyvauti devyniolika partijų, tačiau jau dabar aišku, kad ne vienai jų teks nebent varovo vaidmuo.
Nors partijos tikina turinčios ginklų, nesukrapšto pinigų šoviniams. O netgi sumokėjusios nemenką, beveik 8 tūkst. eurų siekiantį, užstatą rizikuoja jo netekti, mat per rinkimus turi privilioti bent 3 procentus rinkėjų balsų. Kitaip užstatas joms nebus grąžintas.
Tuo metu be partijos užnugario likę atskiri jų nariai, norintys kandidatuoti vienmandatėse apygardose, turi surinkti po 1000 juos remiančių rinkėjų parašų, bet nesukrapščius 3 procentų balsų nuplaukia ir beveik 760 eurų užstatas.
Todėl reali rizika prarasti pinigus daugelį nykštukinėmis vadinamų partijų ar jų kandidatų jau atgrasė nuo valdžios siekimo ir palengvino rinkimų prievaizdų darbą.
Bet nuo rinkimų starto linijos atkirsti kai kurių mažųjų partijų atstovai dejuoja dėl varžomos demokratijos.
Emigrantų vedlys kapituliavo
Nors iš Lietuvos išvažiuojančių žmonių srautai toliau didėja, Emigrantų partiją tai mažai guodžia. Šios partijos vedlys Juozas Murauskas jau sudėjo ginklus ir prisipažino, kad rinkimuose nedalyvaus.
Per praėjusius Seimo rinkimus Emigrantų partiją palaikė keturi tūkstančiai rinkėjų. Tai sudarė vos 0,29 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Tačiau partija tuomet turėjo galimybę susigrąžinti piniginį užstatą, nes dar negaliojo reikalavimas surinkti 3 procentus balsų.
„Keli žmonės yra pasiryžę sumokėti užstatą už save, bet partijai turbūt nepavyks surinkti pinigų. Viskas padaryta, kad rinkimuose galėtų dalyvauti tik didžiosios, iš biudžeto finansuojamos partijos“, – skundėsi 2,7 tūkst. narių deklaravusios Emigrantų partijos vedlys, kuris bandys šlietis prie „valstiečių“.
Nieko nepešė ir banke
Baltą vėliavą irgi keliančios Kovotojų už Lietuvą sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas tikino, kad partija turi žmonių, sudarytas kandidatų sąrašas, bet nėra lėšų užstatui: „Jei nedalyvausime, tai tik dėl pinigų. Ieškome jų, bet niekur nerandame. Ėjau net į banką, bet nė velnio neduoda.“
Siekti Seimo nario mandato V.Šustauskas teigė neturįs galimybių ir savarankiškai – irgi dėl tuščių kišenių.
Kažkada ubagų karaliumi tituluotam kauniečiui politikui ne pakeliui ir su kitomis partijomis: „Visos jos vienodos – arba bailių kompanija, arba sisteminės, kurios griovė Lietuvą. Dar bandėme kalbėtis su signataru Zigmu Vaišvila, bet ir tas sprandą nusisuko.“ (Z.Vaišvila nukrito nuo laiptų savo namuose, gavo sunkią traumą ir šiuo metu gydosi. – Red.)
Glausis prie stipresnių
Tuo metu, pavyzdžiui, Pensininkų partija puoselėja planus prisiglausti po parlamentaro Naglio Puteikio vadovaujamos Centro partijos sparnu.
„Neturime pinigų užstatui, todėl kaip partija rinkimuose nedalyvausime. Bet yra svarstymų dalyvauti koalicijoje. Viskas paaiškės netrukus“, – sakė Pensininkų partijos vadovas Vytautas Jurgis Kadžys.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos vadovas Eligijus Duonys, kuris tikisi sudaryti koaliciją su Centro partija.
„Tačiau vis tiek teks rasti pinigų. Mes ieškome, krapštome, taupome. Užstatas didelis, o rinkėjų balsų barjeras irgi nemenkas.
Bet partija, kuri nedalyvauja rinkimuose, iš viso yra pasmerkta išnykti. Štai toks ir pasirinkimas“, – dėstė E.Duonys.
Prieš praėjusius rinkimus kalbą su Centro partija buvo suradusi ir Tautininkų sąjunga, tačiau jų bendras žygis baigėsi nesėkme – keturių politinių organizacijų koalicija nesurinko ir 1 procento balsų.
Naujasis tautininkų lyderis Audrius Rudys tikino, kad partija baigia ruošti rinkimų dokumentus, surinko pinigų užstatui, todėl kandidatų sąrašą tikrai pateiks.
Tačiau, anot politiko, nustatyta 3 procentų balsų riba, kurią peržengus grąžinamas užstatas, yra ne kas kita kaip demokratijos varžymas.
Kandidatų atranka – būtina
Užtat planus sujungti keturių partijų jėgas užsimojęs įgyvendinti N.Puteikis priekaištų dėl užstato ar 3 procentų rinkėjų balsų barjero neturi. Jis tikisi perkopti koalicijai reikiamą 7 procentų kartelę ir susigrąžinti nelengvai sukauptą užstatą.
Seimo narys patvirtino, kad su Centro partija į rinkimus gali eiti ne tik Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, bet ir Pensininkų partija, taip pat Stanislovo Buškevičiaus vadovaujama „Jaunoji Lietuva“.
N.Puteikis pripažino, kad šios partijos susiduria su sunkumais renkant pinigus užstatui, bet pagelbėti joms negali: „Mums ir patiems nelengva. Bet užstatas reikalingas, jis apsaugo rinkėjus nuo įvairių siurprizų. Jei gali suburti daug žmonių, surinksi ir pinigų.“
Įžvelgė gerų ženklų
S.Buškevičiaus teigimu, jo vadovaujama partija pirmoji Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė visus reikiamus dokumentus, taip pat ir užstatą: „Gal tai mums bus geras ženklas?
Prieš dvidešimt metų vykusiuose rinkimuose mes buvome pirmieji likę už 5 proc. barjero. Gal dabar būsime pirmieji jį perkopę?“
Tiesa, 2012 metais „Jaunajai Lietuvai“ iki šio barjero buvo toli – surinkusi tik 0,63 proc. balsų ji liko trylikta tarp 17 rinkimuose dalyvavusių partijų bei koalicijų.
Bet šūkiu prieš skurdą ir korupciją ketinantis vilioti rinkėjus S.Buškevičius įsitikinęs, kad šiemet bus geriau, nes jaučia žmonių palaikymą.
Vizijų – daugiau nei pinigų
Savo jėgomis pasitiki ir Lietuvos liaudies partijos vedlys signataras Rolandas Paulauskas: „Jokių koalicijų mes nesvarstome, nes kitos partijos mus ignoruoja, televizija – irgi.
Mes būsime vieninteliai, kurie į rinkimus eina su savo pažiūrų lauku. Visi mūsų žmonės sąraše vienodai supranta daugelį reiškinių pasaulyje, turime šimtus vizijų. O ko, pavyzdžiui, galime tikėtis iš Ramūno Karbauskio ar Sauliaus Skvernelio, nežinia.“
Kur kas daugiau vargo, nei kurdami vizijas, liaudininkai turėjo ieškodami pinigų rinkimų užstatui.
„Kiekvienas iš sąrašo suneš po keletą šimtų eurų, gal ir surinksime. Mūsų žmonėms tai dideli pinigai, mes juk jokio finansavimo iš valstybės negauname.
Vieni susitaupė, kiti gal ir pasiskolino“, – kalbėjo R.Paulauskas.
Rinkimus galima palyginti su olimpiada
Zenonas Vaigauskas
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas
„Įstatymų leidėjų numatytos sąlygos, kada grąžinamas rinkimų užstatas, bent šiek tiek atsijoja kandidatus, kurie neturi jokių galimybių laimėti. Prieš rinkimus tokia atranka yra būtina.
Reikia, kad būsimasis kandidatas būtų ne tik geros nuomonės apie save, bet ir realiai pasvertų savo jėgas ir galimybes. Todėl piniginis užstatas ir parašų rinkimas – vienas tokių būdų atsirinkti, kas eina rimtai nusiteikęs, o kas – dėl pramogos.
Čia kaip sporte. Olimpiadose dalyvauja ne visi, o tik tie, kurie atitinka tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Kitaip kas žiūrės tas varžybas, kam jos bus įdomios?
Taikomas apribojimas atskleidžia ir tam tikrą mūsų sistemos paradoksą – partijos gana lengvai įvykdo reikalavimą turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių, bet iškrinta iš tolesnės politinės kovos.
Kai kurios jų, pavyzdžiui, Lietuvos rusų sąjunga, Profesinių sąjungų centras, Rusų aljansas, Žemaičių partija, net nesiregistravo kaip politinės kampanijos dalyvės, todėl negalės kelti kandidatų į Seimą.
Partijų, kurios turės teisę dalyvauti rinkimuose, galutinis sąrašas paaiškės rugpjūčio 5-ąją.“
