Šiame straipsnelyje keliama hipotezė, kad bakterinis užtaisas gali užsiveisti ne tik dėl to, kad nesilaikoma sanitarijos reikalavimų, bet ir dėl neteisingai pasirinktų produkcijos pavadinimų, neatsargaus kai kurių žodžių vartojimo, nes žodžiai taip pat gali sukurti ir padauginti užkratus arba apsaugoti nuo kylančių pavojų.
Ne atsitiktinai mūsų protėviai gydydavosi užkalbėjimais iš gudriai suręstos maginės galios žodžių pynės arba saugodavosi nuo piktos akies verbaliniai užkeikimais, kita vertus, žodžiai gali pakenkti arba pagelbėti taip pat ir ultramodernios visuomenės žmonėms, tapti išsigelbėjimo ratu tada, kai niekas daugiau negelbsti.
Be visa ko kito, kalbai taip pat yra keliami sanitarijos reikalavimai, nes kalba ne ką prasčiau gali būti užteršiama fekalinėmis bakterijomis. Kaip atrodo, labiausiai nešvarus kalbos tipas paprastai iškyla niekinant vargšą žmogų ir suokiant liaupses šio pasaulio galingiesiems.
Mokslas seniai jau įrodė, kad pirmieji žmonės rojuje kalbėjo lietuviškai. Tai buvo metas, kai žodžiai judindavo daiktus. Tačiau ir dabar lietuvių kalba, kaip sako filosofai, yra labiausiai būties implikuota kalba iš visų žinomų kalbų. Tai reiškia, kad lietuvių kalba yra suaugusi su tikrove, išreiškia daiktų esmes, taigi neteisingai pavartoti lietuviški žodžiai gali suklastoti daiktus, iškreivinti jų prigimtį.
Ypač nedera restoranų liūto vardą suteikti tokiam liaudiškam valgiui kaip koldūnai, nes senoliui gali užstrigti kąsnis gerklėje, kai jis mato, kad likusioje nuo koldūnų pakuotėje vaizduojamas A.Užkalnis šaiposi iš nabagėlio.
Ką jau kalbėti apie prekių ženklinimą, kai A.Užkalnio pavardė apskritai netinka viešajam vartojimui, nes jos etimologinės konotacijos byloja apie asmenybės polinkį užsisklęsti, atsiriboti, pasislėpti už kalnų, apdairiai mus įspėja apie tokios pavardės nešiotojo užmačias pasislėpus regzti intrigas prieš visuomenę.
Jeigu netikite lietuvių kalbos galiomis išslaptinti pasaulį ir prakalbinti pačią būtį, į tą pačią problemą galite žvilgtelėti iš kito galo, t. y. per lotyniško žodžio, tapusio koldūnus gaminančios bendrovės pavadinimu, judex prizmę. Lotynų kalboje žodis judex reiškia – teisėjas, teisėjo sprendimu įgyvendintas teisingumas.
Taigi nesunku suvesti visus galus pastebint, kad labai tikėtina, jog „Judex“ koldūnai buvo platinami kaip tam tikras nuosprendis prasikaltusiems žmonėms, įgyvendinant didįjį teisingumą. Ar klausiate – kas iš mūsų ir kodėl galėjo užsitraukti tokią rūstybę?
Specialistai jau išaiškino, kad „Judex“ platinamas per koldūnus bakterinis užkratas mirtinai pavojingas visų pirma yra vaikams, nėščioms moterims ir senoliams, taigi pagrindinėms išlaikytinių, kurių taip nemėgsta A.Užkalnis, kategorijoms. Kaip sakoma – be komentarų. Savo ruožtu skandalo epicentre šmėkščiojanti P.Gražulio pavardė gali įplieksti įtarimus, kad tuo pačiu buvo siekiama išnuodyti ir gėjus, kurių imunitetas dėl savito gyvenimo būdo paprastai taip pat būna susilpnėjęs.
Lotyniškas posakis skelbia, judex damnatur, cum nocens absolvitur. Lietuviškai tai skamba maždaug taip: teisėjas smerkiamas, kai nusikaltėlis išteisinamas.
