Ši žinia paskelbta, kai baigėsi kandidatų į Seimo narius dokumentų priėmimas. Gal tai tik sutapimas, bet – niekur nedingsi – dabar visus politikų judesius tenka vertinti, žiūrint pro rinkimų kampanijos akinius.
Viešųjų ryšių požiūriu premjeras lyg ir pralaimi praleisdamas progą pasišildyti Lietuvos sportininkų laimėjimų spinduliuose, bet ir laimi pasirodydamas nešvaistūnu, kuriam ne tas pat, kiek kainuos jo kelionė.
Tačiau tokie rinkėjams siunčiami signalai – tik vargani trupiniai ant rinkimų puotos stalo, o vieną svarbiausių viešųjų ryšių požiūriu patiekalą pats premjeras spėjo smarkiai apkartinti.
Tuo metu, kai buvo pagarsintas Vyriausybės vadovo taupumas, paskelbti ir visuomenės apklausos duomenys, kurie rodo, kad prastėja žmonių lūkesčiai, auga ir jų nerimas dėl savo darbo vietos. Girdėti nuomonių, kad tokioms nuotaikoms įtakos turėjo premjero atkakliai stumiamas, o prezidentės vetuotas Darbo kodeksas.
Socialdemokratų populiarumo nuosmukis, kurį parodė naujausias „Vilmorus“ tyrimas, turbūt taip pat atspindi jų rinkėjų požiūrį į šį premjero, liberalų ir verslo asociacijų reklamuojamą liberalizmo kūrinį.
Iš pradžių atrodė, kad žmonės nekreipia dėmesio į kilusias diskusijas dėl Darbo kodekso, buvo galima pamanyti, jog jiems daug labiau rūpi kokio nors Vijūnėlės dvaro reikalai. Žmonės net kalbėjo: „Koks skirtumas, kokį priims Darbo kodeksą, vis vien jo niekas nesilaiko“.
Ta pačia logika rėmėsi ir darbdavių atstovai, aiškinę, jog, pavyzdžiui, atleidžiamiems darbuotojams išeitines išmokas reikia sumažinti, nes dabar numatyto dydžio pinigų jiems vis viena niekas nemoka ir priverčia išeiti savo noru. Tarsi taip elgtųsi ne jie, o marsiečiai.
Tačiau didžiausias paradoksas, kad ir valdžios atstovai, net pats premjeras būtinybę keisti Darbo kodeksą grindė tokiu pribloškiamu argumentu: reikia atsisakyti kai kurių socialinės saugos garantijų, nes darbdaviai jų nepaiso ir pavertė popierinėmis.
Natūraliai rinkėjams turi kilti klausimas, ko verta Lietuvos valdžia, jei įstatymus keičia todėl, kad nesugeba priversti jų laikytis? Didesnį bejėgiškumo prisipažinimą sunku sugalvoti.
Matyt, vis dar valstietiškai mąstantiems Lietuvos žmonėms reikia laiko susivokti. Bet kai jau ką nors suvokia, net ir su kuolu iš galvos neišmuši. Ko gero, taip ir nutiko su naujuoju Darbo kodeksu.
Triukšmavo profsąjungos, susiginčijo patys socialdemokratai, sudvejojo valdančiosios koalicijos partneriai, raukėsi konservatoriai, vetavo prezidentė – kritikos lašai kapsėjo kapsėjo ir prilašėjo į žmonių sąmonę tiek, kad dabar visuomenėje jau įsivyravo įsitikinimas: Darbo kodeksas skriaudžia dirbančius žmones ir naudingas tik kapitalistams.
Toks užtaisas socialdemokratams itin pavojingas, juolab kad premjeras tapo svarbiausiu Darbo kodekso vėliavnešiu. Ne taip lengva bus per rinkimų kampaniją įtikinti žmones, kad jiems reikia tik džiaugtis sumažėjusiomis išeitinėmis išmokomis, nes dabar Lietuvą jau užplūs užsienio investicijos ir bus sukurta tūkstančiai gerų darbo vietų.
Valstietiškos sąmonės požiūriu, būsimos darbo vietos -- tik šakėmis ant vandens rašyta demagogija, o praradimus sumažėjus išeitinėms išmokoms kiekvienas moka suskaičiuoti, jei net ir nemano, kad bus atleistas.
Tad premjeras, atrodo, paspendė sau spąstus – taip karštai gyręs Darbo kodeksą ir pateikęs jį kone kaip svarbiausią savo Vyriausybės reformą dabar negali atsitraukti ir pritarti prezidentės veto. Bet ir įveikti jos „ne“ sunku, nes nėra būtinos paramos Seime. Matyt, todėl ir nukeltas veto svarstymas į rudenį, nors buvo žadama rengti neeilinę sesiją.
Nebus geriau ir rudenį, gal net blogiau. Per patį rinkimų kampanijos įkarštį premjerui žūtbūt stumti Darbo kodekso normas, kurias pirmiausia socialdemokratų rinkėjai suvokia kaip tarnaujančias darbdavių, o ne darbininkų interesams, beveik tas pats kaip užsismaugti kilpą.
Ne tik profsąjungos, iš natūralių sąjungininkų virtusios socialdemokratų priešu, nepraleis progos paburnoti, kad jie išdavė kairiųjų ideologiją. Gali taip nutikti, kad socialdemokratai tik vieni su liberalais viešai stos prieš prezidentės veto, o A.Butkevičius karčius vaisius raškys ne tik per Seimo, bet ir per prezidento rinkimus.
Krinta į akis, kaip apdairiai vengia veltis į agitaciją už naująjį Darbo kodeksą Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis, nors būtent jo vadovaujama organizacija, atrodytų, turėtų stoti į pirmąsias šių teisės normų gynėjų gretas.
Gal tai išties protinga taktika galvojant jau apie šalies prezidento rinkimus, ypač kai darbdavių geidžiamo darbo santykių liberalizavimo naštą ant savo kupros savanoriškai užsiverčia kairiųjų lyderis?
