Atskiros lytiškumo pamokos nebus
Ministrė kalbėjo apie ruošiamą lytiškumo ugdymo programą, kurią planuojama integruoti į bendrojo ugdymo programas ir dėstyti Lietuvos vaikams.
Vienas pagrindinių programoje pateikiamų siūlymų – susilaikymas. Paklausta, ar tai tikrai tinkamas būdas mokyti vaikus apie lytinius santykius, ministrė atsakė klausimu: „Ar jūs išauginote nors vieną vaiką? Aš turiu du sūnus, auga dvi anūkės. Su vaikais kalbama apie tai mokykloje, šeimoje, juk yra mama ir tėtis. Mokykloje turėtų kalbėti klasės auklėtojai, psichologai, specialistai. Visi turi tą darbą daryti“, – sakė ministrė.
Tačiau atrodė, kad A.Pitrėnienė supyko išgirdusi klausimą, kodėl neplanuojama turėti atskiros lytiškumo pamokos. Taip pat ją supykdė ir statistika – Europoje lytinį gyvenimą paaugliai pradeda vidutiniškai 16 metų.
„Ar reikia tai skatinti? Ar tokia mokyklos funkcija? – piktinosi ministrė. – Vaikai turi suprasti, kad tai yra biologija, yra mokslo žinios, yra galiausiai vertybės, kurias reikia išsiugdyti.“
Viešai kalbama, kad naujai lytiškumo ugdymo programai didelę įtaką darė Bažnyčia. Tačiau A.Pitrėnienė tam nepritaria. Pasak jos, tai tik viena nuomonių, kurių netrūko.
Mokytojų algos turėtų būti didesnės
Žinių radijuje A.Pitrėnienė kalbėjo ir apie mokytojų algas. Paklausta, kokia turėtų būti mokytojo alga, kad jis galėtų gyventi oriai, ministrė ne iš karto, bet atsakė: „Dvigubai didesnė, nei yra dabar. Dabar metodininkai uždirba apie 800 eurų. Turėtų būti dvigubai daugiau.“
Užtektų poros universitetų
Ministrė A.Pitrėnienė kalbėjo ir apie Lietuvos aukštąjį mokslą. Ji pakomentavo mažėjantį studentų skaičių: „Reikia suprasti, kad gyventojų skaičius mažėja. Šiais metais mokyklas baigė apie 10 proc. mažiau abiturientų, tai iš kur bus tų studentų?“
Šiemet uždaryta ir studentų nerinko Žemaitijos kolegija, taip pat panaikinta per 80 studijų programų.
Tačiau A.Pitrėnienė pabrėžė, kad nereikėtų programų naikinti tyčia, jos turėtų išnykti natūraliai. „Nereikalinga prievarta, pats gyvenimas tai sutvarkys“, – sakė ministrė.
Paklausta, kiek Lietuvai reikia universitetų, ministrė sakė: „Dviejų ar trijų. Kurių nereikia, pasakyti negalėčiau. Tarkime, kaip gali nereikėti Klaipėdos universiteto? Juk Lietuva – jūrinė šalis, reikalingas universitetas Klaipėdoje“, – kalbėjo ministrė.
Ji paragino nenuvertinti Lietuvos aukštojo mokslo, nes, pasak jos, turime ir puikių aukštųjų mokyklų, ir dėstytojų, ir studijų programų.
