Jachtoje – girtas vokietis
Incidentas užfiksuotas rugpjūčio 6-ąją apie 3 val. ryto, kai atsitrenkusi į tanklaivį jachta nuplaukė Klaipėdos kryptimi.
Jachtai plaukiant link Klaipėdos ją pastebėjo pasieniečių radarai. Pranešama, kad link Klaipėdos uosto jachta plaukė nekeisdama kurso ir nelėtindama greičio. Pasieniečiai priplaukę prie jachtos pamatė, kad buriuotojas miega. Atlydėjus laivą iki krantinės 45-erių Vokietijos piliečiui nustatytas 1,5 promilės girtumas.
Tanklaivį Būtingės terminale savaitgalį taranavusios jachtos nepamatė nei kariuomenės, nei pasieniečių radarai, o to priežastys – pasenusi stebėjimo įranga ir blogas oras.
Naftos koncerno „Orlen Lietuva“, kuriam priklauso terminalas, atstovas Tomas Digaitis po šio incidento spaudai sakė, kad taikyti griežtesnių procedūrų terminalo apsaugos darbuotojams nereikėjo, nes situacija nekėlė pavojaus. Tiesa, ne visi su tuo nori sutikti.
L.Graužinienė prisipažino sunerimusi
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, jog girto vokiečio pasiplaukiojimas prie strategiškai svarbaus objekto įrodo, kad saugumu nėra rūpinamasi tinkamai. Žinių radijo laidoje „Pozicija“ prisimindama susitikimą su vidaus reikalų ministru Tomu Žilinksmu ji kalbėjo: „Mane sukėlė nerimą ministro žodžiai, kad moderniausiomis priemonėmis saugoma 33 proc. valstybės sienos. Taip neturi būti. Sienos apsauga yra vienas iš pagrindinių mūsų valstybės saugumo klausimų. Galime pripirkti labai daug karinės technikos, investuoti, bet jei nesusitvarkome...
Atsakingos institucijos turi dar kartą peržiūrėti, ar yra visos tinkamos priemonės ne tik šį objektą (Būtingės terminalą – aut. past.), bet ir kitus strategiškai svarbius valstybei objektus tinkamai apsaugoti. Šis atvejis akivaizdžiai parodė, kad ne“, – piktinosi Seimo pirmininkė.
Problemų daugėja, bet ne pinigų
L.Graužinienė atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į egzistuojančias saugumo spragas, būtina perdėlioti prioritetus 2017 metų biudžete. Anot jos, turi būti skiriamas vienodas dėmesys tiek socialinei atskirčiai mažinti, tiek krašto gynybos klausimams spręsti.
Seimo pirmininkė prasitarė, kad Finansų ministerija atsisako skirti papildomų lėšų vidaus saugumui stiprinti. Nors, anot jos, Vidaus reikalų ministerija (VRM) papildomai kitais metais prašė apie 30 mln. eurų, teigiamo atsakymo neišgirdo. Papildomo finansavimo buvo prašoma moderniai įrangai, kuri leistų efektyviau saugoti valstybės sieną.
Terminalo apsaugą perims valstybė?
Būtingės naftos terminalą gali tekti saugoti valstybei, jeigu jo savininkas lenkiško kapitalo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ nepadarys išvadų po incidento su jachta, sako vidaus reikalų ministras T.Žilinskas. „Aš manyčiau, kad jeigu „Orlen Lietuva“ padarys išvadas ir sustiprins apsaugą, tada viskas gerai. Bet jeigu jie mano, kad viskas po šito incidento ir toliau yra gerai, tada iš tiesų reikėtų kelti klausimą, ar tikrai šiuo atveju pats ūkio subjektas pajėgus saugoti terminalą“, – BNS trečiadienį sakė T.Žilinskas.
Jis teigė, kad Baltijos jūroje esantį terminalą galėtų saugoti Viešojo saugumo tarnyba, ji užsiima ir kitų Lietuvos strateginių energetikos objektų apsauga.Ministras pasakojo, kad prieš kelerius metus Vidaus reikalų ministerija siūlė „Orlen Lietuvai“ perimti Būtingės terminalo apsaugą, tačiau bendrovė to atsisakė.Šiuo metu jį pati samdo apsaugos bendrovę, nors tai yra strateginis valstybei objektas ir jo apsauga reglamentuojama energetikos ministro įsakymu.
A.Anušauskas: „Reikia reaguoti, o ne stebėti“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto narys Arvydas Anušauskas kalbėdamas apie situaciją sakė: „Tai vertinčiau kaip tam tikrą precendentą, kuris parodė, kad ne viskas suveikė, kaip turėjo. Jūroje daug įvairių priežiūros institucijų, tad natūralu, kad kiekviena jų jų turi savo funkcijas ir įgaliojimus, bet esama tendencijos, kad ir kokie incidentai vyktų pasienio apsaugos zonoje, atsakomybė išdalijama pačioms įvairiausioms institucijoms.“
Pašnekovo teigimu, reagavimas į tokias situacijas turėtų būti sutelktas vienose rankose, o ne išdalintas kelioms institucijoms. „Jei akivaizdu, kad toks incidentas turi įvykti, reaguojama turi būti nedelsiant, o ne užsiimama tik stebėjimu“, – teigė jis.
Pavojų gali kelti bet koks laivas
A.Anušauskas įsitikinęs, kad vokiečio jachta turėjo būti patikrinta kur kas anksčiau, nei priartėjo prie terminalo. „Juk šiais laikais laivo kryptį įjungus autopilotą galima nustatyti ir be įgulos ir panaudoti piktiems kėslams. Juk mes nežinojome – miega ten vokietis ar ne. Negalėjome žinoti, kas iš tiesų bus. Jei matome iš gana didelio atstumo, kad laivo trajektorija kertasi su mūsų strateginio objekto, reakcija turi būti iki laivui pasiekiant tą objektą.“
Pats politikas pasakojo ne kartą pats apžiūrėjęs techniką, kurią turi Lietuvos pakrantę stebinčios institucijos, ir jam nepasirodė, kad oro sąlygos tokiam stebėjimui turi esminės įtakos.
„Tai tam tikras nepasidalijimas tarp institucijų – vieni sako, kad kiti turėjo reaguoti, ir pan. Vis dar vadovaujamasi 2000 metų susisiekimo ministro įsakymu „Dėl laivybos Būtingės terminale laivybos taisyklių patvirtinimu“, kuriame numatoma, kad terminalo jūrinės dalies vadovas turi teisę neleisti laivui įplaukti į terminalo akvatoriją, o jei laivas yra įplaukęs – nurodyti, kad išplauktų, jei laivo konstrukcija, jo krovinio būklė ar techninės savybės gali kelti grėsmę terminalo saugumui.
Bet juk žinant apie terorizmo pavojų grėsmę gali kelti ne laivo konstrukcija, techninės savybės ir pan., bet pats laivas apskritai, net jei jis ir mažas. Juk tai 2000-ųjų dokumentas, tad jį reikia pildyti ir tikslinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Reikia ne pinigų, o smegenų?
Nors paminėti 33 proc. moderniai saugomos valstybės sienos skamba šiek tiek baugiai, A.Anušauskas patikino, kad saugoma visa valstybės siena, tik skiriasi tam pasitelktos priemonės.
„Žinoma, modernesnės priemonės saugumą labai sustiprina, patys pareigūnai pripažįsta, kad tai labai padeda pažaboti kontrabandininkus ir visus kitus, norinčius nelegaliai kirsti sieną“, – kalbėjo jis.
NSGK narys teigė, kad problemos esmė ne Finansų ministerijos atsisakymas skirti papildomų lėšų, o mokėjimas tvarkytis su esama situacija: „Suprantu, kad techninis aprūpinimas moderniomis priemonėmis reikalingas, bet dokumentams taisyti reikia ne pinigų, o smegenų.“
„Orlen“: reikia išvengti tokių situacijų
Po incidento su jachta reikia išvengti situacijų, kai laivai nepastebėti įplaukia į valstybės saugomą teritoriją jūroje, teigia Lenkijos kapitalo naftos koncernas „Orlen Lietuva“.
Taip jis atsakė į vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko pareiškimą, kad koncernui priklausantį Būtingės naftos terminalą gali tekti saugoti valstybei, jeigu „Orlen Lietuva“ po jachtos susidūrimo su tanklaiviu nepadarys išvadų dėl saugumo.
„Tinkamesnis klausimas būtų – kaip ateityje išvengti tokių situacijų, kai jachta įplaukia į draudžiamą zoną jūroje, kuri pagal įstatymus yra saugoma valstybės institucijų“, – rašoma „Orlen Lietuvos“ atstovų BNS pateiktame atsakyme.
Koncernas patvirtino, kad Būtingės terminalo apsauga pastebėjo šeštadienio naktį prie tanklaivio artėjančią jachtą.
„Orlen Lietuva“ pabrėžė, kad apsauginiai elgėsi pagal visas procedūras. Tačiau įmonė nekomentavo, kodėl jachta visgi trenkėsi į tanklaivį.
„Turėkime galvoje, jog Būtingės terminalo sauga besirūpinantys rangovai šio incidento metu elgėsi pagal procedūras. Tai jie pastebėjo jachtą, palydėjo ją iš terminalo zonos Klaipėdos uosto link ir perspėjo tarnybas apie įvykį“, – teigė bendrovė.
