Kaip pranešė asociacija „Investors' Forum“, įvairių organizacijų ir įmonių atstovai bei vadovai atkreipė politikų dėmesį, kad dėl tarptautinės migracijos ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos, padėtis šalies darbo rinkoje pastebimai blogėja.
„Seimo 2016 metų birželį priimtas naujasis Darbo kodeksas yra netobulas, tačiau bent jau pakenčiamas kompromisas, kuris gali nukreipti Lietuvą pažangos keliu. Jeigu norima į jį grąžinti pataisas, tada geriau jau likti prie iki šiol galiojančio darbo kodekso“, – rašoma pranešime spaudai.
Liepos pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo dalį Seimo priimto naujojo Darbo kodekso straipsnių. Ji pareiškė, kad parlamentas nesiskaitė su socialiniais partneriais.
Prezidentės teigimu, naujasis Darbo kodeksas nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui, numatyti didesnes išeitines kompensacijas.
Seimo priimtame Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė. Vyriausybė sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o darbuotojų apsauga smarkiai sumažinta.