Kaip pranešė asociacija „Investors' Forum“, įvairių
organizacijų ir įmonių atstovai bei vadovai atkreipė politikų
dėmesį, kad dėl tarptautinės migracijos ir neigiamos natūralios
gyventojų kaitos, padėtis šalies darbo rinkoje pastebimai blogėja.
„Seimo 2016 metų birželį priimtas naujasis Darbo kodeksas yra
netobulas, tačiau bent jau pakenčiamas kompromisas, kuris gali
nukreipti Lietuvą pažangos keliu. Jeigu norima į jį grąžinti
pataisas, tada geriau jau likti prie iki šiol galiojančio darbo
kodekso“, – rašoma pranešime spaudai.
Liepos pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo dalį
Seimo priimto naujojo Darbo kodekso straipsnių. Ji pareiškė, kad
parlamentas nesiskaitė su socialiniais partneriais.
Prezidentės teigimu, naujasis Darbo kodeksas nepakankamai
užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą.
Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio
valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis
nuolatinio pobūdžio darbui, numatyti didesnes išeitines
kompensacijas.
Seimo priimtame Darbo kodekse supaprastintas
darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas
leistinų viršvalandžių skaičius, numatyta platesnė darbo
sutarčių tipų įvairovė. Vyriausybė sako, kad darbo santykių
reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų.
Kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o
darbuotojų apsauga smarkiai sumažinta.