Kerojančios džiunglės niekam neįdomios
„Kilometro spinduliu – vieni šiukšlynai, bet juk tai privati teritorija ir kas nors turi būti atsakingas. Nors labai abejoju, ar teritorijos valdytojas iš viso moka mokesčius, kuriuos privalu mokėti, kai teritorija neprižiūrima. Susidarytų milžiniškos sumos, jei būtų mokamas apleistų teritorijų 4 proc. mokestis“, – pasakojo džiunglėmis virtusios teritorijos kaimynystėje gyvenanti Vilma P. Pasak jos, niekas nesivargina išpjauti teritorijoje ir jos prieigose kerojančių medžių ir rūmų.
„Gyvenu čia nuo 2005 m., ir nesakyčiau, kad vaizdas labai keičiasi. Mamos su mažais vaikais kartais eina pro šalį, žmonės važinėjasi dviračiais – jau išmintais takais pro čia trumpina kelią į kitus miesto rajonus ir visi mato, kad galima čia atvežti šiukšles ir niekam nieko už tai nebus“, – piktinosi pašnekovė.
Moteris teigė, kad aplinkinių rajonų gyventojai jau seniai įprato šiferio atliekomis ir senomis padangomis atsikratyti atveždami jas būtent čia. Jos teigimu, gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl vis didėjančių šiukšlių kalnų, bet sulaukė tik oficialaus atsakymo, jog savivaldybė įspėsianti teritorijų savininkus, kad šie apsikuoptų.
Vilma P. pasakojo, kad šalia šio sklypo yra ir senų garažų kompleksas, kurio teritorija nuolat teršiama tepalais ir kitomis chemijos atliekomis. „Netoli yra Bukčių vandenvietė, iš kurios vanduo tiekiamas Karoliniškėms ir kitiems sostinės rajonams, tad galime tik spėlioti, kokioje sveikoje aplinkoje gyvename“, – ironizavo pašnekovė ir pridūrė, kad būtų įdomu, ką pasakytų Visuomenės sveikatos centro specialistai, pamatę po lietaus iš garažų komplekso tekančias tepalų upes.
Sklypą nuomojusi bendrovė bankrutavo
Pasidomėjus šia teritorija Registrų centre paaiškėjo, 1,64 ha sklype yra vienuolika statinių – katilinė, dirbtuvės, administracinis pastatas, trys gamybiniai pastatai, du sandėliai, neutralizacijos stotis, artezinis gręžinys ir transformatorinė.
Pats sklypas suformuotas 2007 metais į dalis padalijus didesnį sklypą, o dabartinė jo paskirtis – gyvenamoji teritorija daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų pastatų statybai.
Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o pastatai – UAB „Broner“. Ši įmonė iš valstybės sklypą yra išsinuomojusi iki 2050 metų. Registrų centras nuo 2009-ųjų negavo šios įmonės finansinių ataskaitų, nors bankrutuojanti įmonė privalėjo jas teikti.
„Broner“ bankroto procesas prasidėjo 2010-aisiais ir ji paskelbta bankrutavusi 2015-ųjų kovą.
Bankroto administratorius žino, kas dedasi
Likviduotos įmonės „Broner“ bankroto administravimu besirūpinančios įmonės „Vantolina“ vadovas Bronius Vankevičius teigė, kad nuo 2008-ųjų vyksta ginčai dėl žemės susigrąžinimo būtent šioje teritorijoje. „Paskutinis toks ginčas, mano žiniomis, dar buvo sprendžiamas šių metų liepą, – teigė jis, bet paklaustas, kas atsakingas už minėto sklypo teritorijos tvarkymą, įmonės vadovas suskubo aiškinti: – Yra priimtas sprendimas ir kreditoriai jau įnešinėja pinigus, jau yra parinkti sklypo tvarkytojai, taigi darbai vyksta. Šis klausimas išsispręs per kelias dienas.“ Anot jo, bus išvežtos šiukšlės, planuojama kirsti krūmus.
Pasak B.Vankevičiaus, dėl teritorijos nepriežiūros per pastaruosius metus niekam nuobaudų nebuvo skirta, o anksčiau gautas raginimas teritoriją sutvarkyti.
„Į politinius žaidimus bankroto administratorius neketina veltis: jei šiandien teritorijoje šiukšlių nėra, negalime garantuoti, kad rytoj ten neatsiras šiukšlių krūvos. Pastatyti ten kokią nors apsaugą nėra pinigų, o tame sklype dar yra ir „Vilniaus vandenims“ priklausanti siurblinė ir jie turi ten patekti, kaip nori ir kada nori, tad negalime uždaryti vartų ar užtverti kaip nors aklinai“, – kalbėjo B. Vankevičius ir pridūrė, kad bankrutavusi bendrovė lėšų neturi, tad ir būsimus tvarkymo darbus finansuos jos kreditoriai.
Šio turto realizavimo procesą, anot pašnekovo, stabdo ir ginčai tarp kreditorių, kurie niekaip nepasibaigia nuo 2010 metų.
Planuose – daugiabučių kompleksas
Į klausimą, kokią pačios teritorijos ateitį matantis, pašnekovas sakė: „Čia turėtų atsirasti investicinis projektas. Nuo 2011 metų keliu šį klausimą. Įstatyme aiškiai pasirašyta, kad tai, kaip pasielgti su bendrovės turtu, spręsti turi teisę kreditoriai. Šiuo metu visa infrastruktūra yra užkonservuota ir laukiame.“
Paklaustas, ar nepatiria žalos dėl to, kad teritoriją spėjo okupuoti benamiai ir atokių kampelių ieškantis jaunimas, B.Vankevičius sakė: „Negaliu nuspėti, kas dedasi per pilnatį. Savivaldybė apie situaciją puikiai informuota ir gyventojai skundėsi jau ne vieną kartą. Šis klausimas periodiškai vis iškyla.“ Pašnekovas teigė, kad jei kas nors turi pretenzijų, būtina apie tai kalbėtis ir ieškoti problemos sprendimo, o ne rašinėti anoniminius skundus.
„Norėtųsi, kad ateityje tai būtų miestui naudą duodanti teritorija, o ne augantis miškas, kuriame pilamos šiukšlės, bet patys gyventojai su savo skundais dėl negrąžintos žemės ir sustabdė šio projekto plėtrą. Atlikta daugybė ekspertizių, įvyko daug teismų ir jau dešimtmetį situacija yra būtent tokia“, – sakė jis.
Savivaldybė: „Vantolina“ į raginimus nereaguoja“
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinasis Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad dėl šios teritorijos gyventojų skundų buvo sulaukta.
Apie tai, kokių priemonių savivaldybė ketina imtis spręsdama šią problematišką situaciją, pašnekovas sakė: „Gegužę Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius paprašė bendrovės „Vantolina“ skubiai pašalinti atliekas bei šiukšles iš minėtų sklypų teritorijos, tačiau į raginimus ji nereagavo.
Dabar minėta bendrovė yra įpareigota per dvi savaites sutvarkyti apleistą teritoriją. To nepadarius bankroto administratoriui už Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą gresia bauda iki 579 eurų.“
Į klausimą, ar teritorijos valdytojas moka įstatymo reglamentuojamą maksimalų 4 proc. žemės mokesčio tarifą, G.Runovičius atsakė: „Registrų centro duomenimis, sklypas patikėjimo teise perduotas valdyti Nacionalinei žemės tarnybai. Šį sklypą NŽT buvo išnuomojusi vienai uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra bankrutavusi ir 2015 m. buvo likviduota. Žemės nuomos mokestis neskaičiuojamas ir 4 proc. tarifas netaikomas, nes nėra valstybinės žemės sklypo nuomininko.“
