Tarkime, jeigu andai iš prezidento posto buvo pašalintas žmogus iš esmės dėl to, kad padėjo įgyti Lietuvos pilietybę savo rinkiminės akcijos finansiniam rėmėjui, tai dabar kyla klausimas – ar nėra taip, jog nepalyginamai didesni pavojų Lietuvos valstybei užtraukia pretenduojantis tapti tos valstybės vairininku žmogus, kuris prieštaravo šalies įstojimui į NATO, pasisakė prieš išlaidų krašto gynybai didinimą, nekalbant jau apie tarsi mažiau dramatiškus, bet pakankamai kontraversiškus veiksmus telkiant žmones prieš AE Lietuvoje statybą ar skalūninių dujų žvalgybą?
Net ir aš suprantu, kad demokratinė žodžio laisvė suteikia teisę visiems pasisakyti, skelbti net labiausiai prieštaringas nuomones, užtikrinant, kad dėl pažiūrų originalumo ir savo atskirosios nuomonės nebūsi persekiojamas ar kažkaip apribojamas.
Lietuvos įstatymuose nėra nuostatos draudžiančios politinei partijai dalyvauti rinkimuose, jeigu ta partija ar jai vadovaujantys asmenys pasisako prieš NATO, neslepia savo abejonių dėl valstybės pareigos stiprinti šalies gynybinę galią ir t.t. Net Konstitucinis teismas negalėtų uždrausti tokiai partijai legaliai išsakyti savo kraštutinai paradoksalų požiūrį į svarbiausius mums klausimus. Tačiau čia ir noriu visų pirma atkreipti dėmesį, kad R. Karbauskis šiandien jau tiesiog privalo pabandyti detalizuotai paaiškinti savo poziciją dėl NATO ir kitais čia minėtai klausimais dar kartą ir dar kartą, argumentuotai pagrįsdamas savo apsisprendimus arba prisipažinti barstydamasis pelenais plaukus, jog anksčiau žiauriai klydo.
Kitaip tariant, žinomas politikas vėluoja atsakyti į jam atsakyti pribrendusius arba net perbrendusius klausimus arba slapstosi nuo akistatos su savo atvaizdu veidrodyje. Ar sakote, kad nieko tau, Čiulde, Karbauskis neprivalo? Žinoma, taip pasakydami autorių pastatote į vietą, tačiau sutikite, kad nesąžininga visuose savo rinkiminiuose pasisakymuose, publikuojamuose straipsniuose net neužsimini apie šiuos klausimus, galbūt tikintis, kad vieni R.Karbauskio asmenį rinksis būtent dėl jiems svarbaus jo pažiūrų kontraversiškumo, o kiti – dėl to, kad seniai užmiršo, ką žinomas žemvaldys ir besibraunantis į politikos Olimpą partijos savininkas anksčiau pezėjo.
Tyla yra gera byla, tačiau šiuo atveju apsisprendimas forsuotai tylėti, vengiant liudyti savo pozicijų tvirtybę arba išsižadėti anksčiau deklaruotų požiūrių, yra negarbingas elgesys rinkėjų atžvilgiu, pavojingai tampantis panašiu į norą kvailinti ir apgaudinėti žmones.
Liūdniausia tai, kad net žurnalistai neužduota R.Karbauskiui tų šiandien jam labai nepatogių klausimų arba yra taip, kad anas renkasi kalbėtis tik su sau patogiais žurnalistais. Taigi vadinamųjų R.Karbauskio valstiečių rinkimų į Seimą rinkiminis pasiūlymas yra katė maiše. Pabandykime virtualiai atidaryti šį maišą. Imkime ir paklauskime, pavyzdžiui, S.Skvernelio – ar jis laikosi karbauskiškai karabasiško požiūrio, kad Lietuvos narystė NATO yra klaida. Tai iš tiesų klausimas-kriterijus, atsakymas į kurį labai aiškiai, be jokių išlygų nurodo politiko vietą politiniame spektre ir sąžinės trajektorijoje, tai neabejotinai svarbesnis klausimas nei diskusijos dėl to, kada policininkas turi teisę panaudoti ginklą ir panašūs klausimai.
Veikiausiai buvęs policijos vadas ir ministras pasakytų, kad anas jokiu būdu nėra NATO priešininkas, taip tikriausiai bylotų ir kiti iš visų pašalių surinkti vadinamieji specialistai, kuriems, pripažįstant R.Karbauskio vadovavimą, šviečiasi Seimo nario vieta arba postai vyriausybėje. Taigi šis mintinis eksperimentas leidžia teigti, kad išlukštenus minėtą maišą rasime ne ką kitą, o baisiai suvešėjusią politinės prostitucijos subkultūrą, bjaurų neprincipingumo užkratą. Praeitą kartą turėjau progą suabejoti dėl žodžio „valstietis“ tikslingumo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pavadinime, tačiau iš tiesų dar didesnį nesmagumą kelia begėdiškas dangstymasis „žaliųjų“ vardu. Galimas daiktas, žaliuoju pasivadinti R.Karbauskis andai nusprendė siekdamas gražesnėje pakuotėje pateikti visuomenei savo veiksmus prieš Lietuvos užmačias pasistatyti Atominę elektrinę (AE), kurie, žinia, galiausiai lėmė, jog AE buvo pradėta statyti konkuruojančių su mumis baltarusių Vilniaus pašonėje.
Tačiau, kaip atrodo, net Astravo AE nekelia tokio pavojaus žmonių sveikatai ir populiacijos išlikimui kaip metodiškas žmonių nuodijimas vadinamaisiais glifosatais, purškiant šia vėžį sukeliančią ir apsigimimus skatinančią chemine medžiaga Lietuvoje auginamas grūdines kultūras. Sprogus, neduokdie, AE, avarijos mastai yra akivaizdūs, galima bandyti kažko griebtis, saugant savo sveikatą ir gyvybę, savo ruožtu tylus nuodijamas lietuviška duona, iškepta iš mūsų žemėje išaugintų glifosatinių grūdų, yra dar labiau pavojingas nei baisiausia avarija dėl tokio nuodijimo paslėpto pavidalo ir kasdieninio pobūdžio. ES ruošiasi neprisiruošdama uždrausti vartoti šį preparatą, atidėdama draudimą dėl suprantamų šioje nuodėmingoje žemėje priežasčių dar pusantrų metų. Iš tiesų, niekas neturi teisės priekaištauti R.Karbauskiui (verslas yra verslas), kad anas Lietuvoje prekiauja herbicidais su veikliąja glifosatų medžiaga, tapdamas tokio nuodijimo grandinės pirmąja grandimi, tačiau šventvagiška, švelniai tariant, yra tai, kad užsiimant tokiu verslu be didesnių skrupulų drįstama vadintis žaliuoju.
Kova už blaivybę negali atpirkti tokio sisteminio žmonių nuodijimo, nes geriantysis galiausiai nuodijasi savo laisva valia, o baisiais chemikalais mes esame nuodijami prieš mūsų valią, neklausiant žmonių sutikimo. Jeigu norite, pasakysiu dar taip, kad blaivybės vajus čia tampa figos lapeliu, kuriam vis dėlto nepavyksta pridengti situacijos nešvankumo. Taigi R.Karbauskio valstiečius būtų galima vadinti žaliaisiais nebent dėl analogijos su žaliaisiais žmogeliukais Kryme ir tik tuo atveju, jeigu būsimų sąjungininkų konservatorių anksčiau skleisti prasimanymai apie garsų žemvaldį ir politiką turėtų bent kruopelytę tiesos. Tačiau neturi, ar ne?
Kita vertus, neabejotina tai, kad konservatorių ir R.Karbauskio valstiečių tarpusavio sąjunga po Seimo rinkimų užtikrins Lietuvoje ilgalaikį hibridinės taikos įsivyravimą, kuri, ko gero, yra ne mažiau nešvarus užmanymas kaip ir hibridinis karas.
