O norėtumėte, kad jūsų vaikas mokytųsi mokykloje, kuri neturi higienos paso? Tiesa ta, kad tokia situacija mokyklose pasitaiko dažniau, nei norėtumėme pripažinti.
Leidimui reikia 30 tūkst. eurų
Viena tokių mokyklų – Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Iš išorės mokykla atrodo puikiai – atlikta renovacija, sutvarkyta aplinka, auga medžiai, pievutė, mokykla pritaikyta neįgaliems mokiniams.
Tačiau pažiūrėjus atidžiau paaiškėja, kad mokykla neatitinka higienos reikalavimų. Žirmūnų gimnazijoje per renovaciją moksleivių tualetuose nebuvo įvestas karštas vanduo.
Po renovacijos praėjo jau beveik penkeri metai, tačiau karšto vandens nėra. Greitai ir nebus.
„Nėra taip paprasta. Norint įvesti karštą vandenį reikia mažiausiai 30 tūkst. eurų“, – sakė gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas. Iš tikrųjų kad mokykloje būtų įvestas karštas vanduo, reikia ardyti grindų dangą, vesti vamzdynus. Dėl šios priežasties gimnazija iki šiol neturi leidimo-higienos paso.
„Iki renovacijos reikalavimo, kad būtų būtinai karštas vanduo, nebuvo. Renovacijos projektą rengė projektuojanti organizacija, kuri laimėjo konkursą. Šiuo klausimu rūpinosi Vilniaus vystymo kompanija“, – pasakojo E.Grigaliūnas.
Žirmūnų gimnazijos direktorius sakė informacijos apie tai, kad gimnazijoje būtų planuojama įvesti karštą vandenį, neturintis. „Savivaldybė rinko informaciją, kiek reikėtų pinigų, kad išspręstų šį reikalą. Tačiau daugiau jokių judesių“, – pasakojo direktorius.
Paklausus, kas laukia gimnazijos, jei taip ir nebus įvestas karštas vanduo, direktorius neslėpė: „Mes prašėme, kad uždarytų mokyklą, bet Higienos centras to nedaro. Kai po renovacijos rūpinomės higienos pasu, mums buvo pasakyta, kad neatitinkame reikalavimų.
Aš tada uždaviau klausimą – ką darė, pasirašydama priėmimo aktą, Higienos centro direktorė? Kur ji žiūrėjo? Ir viskas ramu. Daugiau niekas neateina pas mus tikrinti, o jau penkti metai prasidėjo po renovacijos.“
Mokyklos uždaryti negali
Vilniuje šiuo metu veikia 124 mokyklos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistė Aušrinė Smaleckaitė teigė, kad 76-ios leidimų-higienos pasų neturi, bet veikia.
Ji sakė, kad mokykloms higienos pasai išduodami neterminuotam laikotarpiui, jei tik mokykla atitinka visus reikalavimus. Tad faktiškai toks leidimas galiojimo laiko neturi.
Paklausus pašnekovės, kokie higienos reikalavimų neatitikimai pasitaiko dažniausiai, ji pradėjo vieną po kito it žirnius berti mokyklose randamus pažeidimus: „Neužtikrintas karšto vandens tiekimas į prausyklas prie valgyklos, dušus, tualetus sveikatos kabinetus. Nepakankamas sanitarinių įrenginių, t.y. tualetų, praustuvių, skaičius. Neįrengti pisuarai arba jų įrengiama per mažai.
Mokykloje turėklų aukštis žemesnis nei 1,2 metro arba jie apskritai nesaugiai įrengti. Drabužinės įrengiamos klasėse arba mokiniai striukes kabina tiesiog klasėse ant kažkokių kabliukų. Sporto salių langai, šviestuvai, radiatoriai nebūna apsaugoti specialia įranga, o patalpų grindų danga būna nusidėvėjusi, apiplyšusi.“
Tačiau net ir esant visiems šiems pažeidimams mokyklos uždaryti negalima. Jei mokykloje randama trūkumų, jai duodamas terminas jiems pašalinti. Jei tai nepadaroma – skiriamos administracinės nuobaudos.
„Teisės aktai nenumato mokyklos uždarymo dėl leidimo-higienos paso neturėjimo. Jos nėra uždaromos, tiesiog veikia, nors to paso ir neturi. Po kiek laiko, kai ką nors susitvarko, vėl kreipiasi, bet uždaromos tikrai nėra ir negali būti“, – sakė A.Smaleckaitė.
Savivaldybė: „Tvarkingos mokyklos – prioritetas“
„Vilniaus miesto savivaldybė deda visas pastangas, kad įstaigos atitiktų reikalavimus ir gautų leidimus-higienos pasus. Bendradarbiaujama su Sveikatos apsaugos ministerija, norima patobulinti Higienos normas. Inicijuoti susitikimai su Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijomis, Visuomenės sveikatos centro atstovais. Siekiama, kad įstaigos atitiktų visus reikalavimus ir gautų higienos pasus.
Šių metų rugsėjui planuojama labai sumažinti įstaigų, neturinčių leidimų-higienos pasų, skaičių“, – pasakojo Kristina Cibulskytė, Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vedėja.
Ji teigė, kad vienas svarbiausių savivaldybės prioritetų – tinkamai sutvarkyti ir renovuoti visas miesto ugdymo įstaigas.
„40 ugdymo įstaigų įtraukta į 2014–2020 metų Vilniaus miesto integruotų teritorijų vystymo programą, 29 ugdymo įstaigos šiuo metu renovuojamos ir modernizuojamos“, – sakė K.Cibulskytė.
Lėšos mokyklų renovacijai ir modernizacijai skiriamos iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, planuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicinių fondų.
