Probacijos tarnybai reikalingi ir nepagydomi ligoniai

„Gal tampant šį klausimą po teismus laukiama, kol aš numirsiu? Tuomet neliks ir problemos, kurią sukėliau“, – karčiai juokauja 55 metų Klaipėdos gyventojas, dėl kurio likimo teisėsaugos institucijos negali sutarti daugiau nei pusmetį.

Du infarktus patyrusiam, tik 20 proc. darbingumo turinčiam vyrui diagnozuota išeminė širdies liga, stentuotos kraujagyslės, nustatytas C klasės širdies nepakankamumas ir daug komplikacijų.

Sparčiai progresuojanti liga yra įtraukta į Sunkių nepagydomų ligų sąrašą, kuriomis sergantys asmenys atleidžiami nuo bausmės vykdymo dėl ligos.

Tačiau konkretus atvejis įrodė, kad šiam įstatymo reikalavimui paklusti nenori ne tik probacijos tarnybos vadovai su prokurorais, bet ir kai kurie teisėjai.

Trijų metų laisvės atėmimo bausme nuteistam vyrui prieš metus buvo sušvelnintas nuosprendis – laisvės atėmimas jam buvo atidėtas dvejiems metams, klaipėdietį įpareigojant dirbti ir neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tokią bausmės alternatyvą atliekančių nuteistųjų priežiūrą vykdo Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamentui pavaldžios teritorinės Probacijos tarnybos.

Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba klaipėdiečiui nustatė žemą nusikalstamumo rizikos laipsnį ir įpareigojo registruotis vieną kartą per mėnesį. Iš Klaipėdos po Lietuvą jis galėjo vykti apie tai tarnybai pranešęs SMS telefono žinute.

Nemalonumai prasidėjo vykdant teismo įpareigojimą dirbti.

Aukštąjį išsilavinimą turintis vyras buvo įdarbintas vienos uostamiesčio bendrovės vadovu. Įmonei gavus užsakymų Latvijoje, jos direktoriui prireikė vykti į Rygą su partneriais pasirašyti sutarčių.

Tačiau probacijos tarnyba dviejų dienų komandiruotei į kaimyninę ES šalį klaipėdiečio neišleido. Jam buvo paaiškinta, kad užsienio valstybėje nebus įmanoma atlikti nuteistojo priežiūros, nes nėra tai numatančių abipusių valstybinių sutarčių.

Įmonės akcininkas negalinčiam išvykti į užsienio komandiruotes direktoriui pasiūlė susirasti kitą darbą.

Klaipėdoje gauti darbą sunkia širdies liga sergančiam ir neįgalumą turinčiam vyrui nepavyko.

Todėl jis net negalvodamas sutiko su pasiūlymu dirbti vienoje Ispanijos įmonėje, kuri ieškojo vadybininko Rusijos regionui. Ši įmonė verčiasi nekilnojamojo turto prekyba ir nuoma, todėl pasiūlytas pareigas buvo galima atlikti ir telefonu.

Tačiau prieš įsidarbinant jis turėjo nuvykti į Ispaniją prisistatyti įmonės vadovui ir dalyvauti atrankoje.

Kartą jau nudegęs klaipėdietis, nepranešęs apie savo ketinimus tarnybai, praėjusių metų pabaigoje trumpam nuskrido į Ispaniją ir buvo priimtas į darbą.

„Žinojau, kad kitos teritorinės probacijos tarnybos prižiūrimiems asmenims logistikos įmonėse leidžia dirbti tolimųjų reisų vairuotojais ir išvykti į trumpalaikes užsienio komandiruotes“, – teisinosi priežiūros sąlygas pažeidęs vyras.

Apie prižiūrimo asmens savavališką išvykimą į užsienį tapo žinoma probacijos tarnybai. Nors jokių kelionės įrodimų nebuvo, klaipėdietis apie tai prisipažino pats.

Jam iš karto buvo padidintas nusikalstamumo rizikos laipsnis ir pakeistas registracijos dažnumas – į probacijos tarnybą jis privalėjo atvykti kas antrą dieną.

Netrukus teisme atsidūrė probacijos tarnybos prašymas panaikinti bausmės atidėjimą ir probacijos tvarką pažeidusį sunkų ligonį grąžinti į pataisos namus.

Tačiau tokio tarnybos teikimo Klaipėdos apylinkės teismas nepatenkino. Teismas padarė išvadą, kad įpareigojimas neišvykti negavus leidimo buvo pažeistas ne piktybiškai, o siekiant įvykdyti privalomą įpareigojimą dirbti.

Teismas pastebėjo, kad probacijos priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo integracijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Probacijos tarnybos siekį izoliuoti klaipėdietį nuo visuomenės teismas įvertino, kaip neadekvačią nuobaudą padarytam nusižengimui.

Nors prokuratūros skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos teismas, probacijos tarnyba beveik pusei metų paliko galioti įpareigojimą registruotis kas antrą dieną ir kiekvienai išvykai iš Klaipėdos reikalavo gauti raštišką tarnybos leidimą.

Tokie nemalonumai ir stresai dar labiau blogina klaipėdiečio sveikatą. Šį pavasarį gydytojų konsultacinė komisija nustatė, kad vyras serga gyvybei realų pavojų keliančia nepagydoma sunkia liga, kuri sparčiai progresuoja.

Klaipėdietis probacijos tarnybos paprašė kreiptis į teismą su teikimu dėl jo atleidimo nuo bausmės vykdymo. Tačiau Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba tai daryti atsisakė aiškindama, kad nuteistojo priežiūra laisvėje nėra bausmė.

Rašyti tokį prašymą probacijos tarnybą įpareigojo tik apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas.

Bet ir prašydama teismo dėl ligos atleisti nuo bausmės, tarnyba nepamiršo pažymėti, kad probavimo sąlygos esą klaipėdiečio sveikatos būklės nepablogina.

Teismo posėdžio metu tarnybos atstovė sėdėjo ne su atleidimo nuo bausmės laukiančio vyro advokate, o kartu su teikimui prieštaraujančia prokurore.

Išklausęs klaipėdiečio gydytoją ir medicinos ekspertą apylinkės teismas gegužės pabaigoje dėl ligos nuteistąjį atleido nuo likusios neatliktos bausmės.

Prokuratūrai apskundus šią nutartį, Klaipėdos apygardos teismas nesiryžo padėti taško šioje istorijoje ir, įpareigojęs klaipėdiečiui paskirti medicininę ekspertizę, grąžino bylą apylinkės teismui.

Tačiau kita šio teismo teisėja nusprendė iš viso nenagrinėti probacijos tarnybos teikimo, teigdama, kad sunkia nepagydoma liga sergantis asmuo gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo, o probacijos tarnybos prižiūrimas klaipėdietis jokios bausmės esą neatlieka.

Teisėja netgi išaiškino, kad probavimo tarnyba nėra bausmę vykdanti institucija ir iš viso negali šiuo klausimu kreiptis į teismą.

Tokia teismo nutartis nustebino ne tik uostamiesčio teisininkus, kuriems nesuprantama, kaip to paties teismo vardu gali būti priimtos dvi visiškai skirtingos nutartys.

Be to, ginčą ar probacija yra bausmė, jau buvo išsprendęs aukštesnis Klaipėdos apygardos teismas, kuris nagrinėdamas klaipėdiečio apeliacinį skundą dar kovo mėnesį buvo padaręs išvadą, kad asmens laisvės suvaržymu pagrįsta probacija yra sudedamoji bausmės dalis.

Be to, įstatyme nėra pasakyta, kad dėl ligos atleidžiamas tik laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Atskiruoju skundu šią nutartį ginčyjantis klaipėdietis baiminasi, kad teismas gal ir sulauks medicininės ekspertizės išvadų. Tačiau pats po teismus tampomas vyras jų gali ir nesulaukti.

„Matyt, mūsų teisininkų supratimu, atleisti nuo bausmės vykdymo galima tik mirties atveju“, – teigia klaipėdietis.

Kristupas Ašmys, advokatas

„Atleidimas nuo bausmės dėl ligos gali būti taikomas net ir tada, kai asmuo pats fiziškai nėra pataisos įstaigoje, nes nuteistajam esant laisvėje, dar nereiškia, kad jam nėra paskirta bausmė, ar ji yra atlikta ir pasibaigusi.

Suvaržymais ir įpareigojimais pagrįsta probacija yra tokia pati valstybės prievartos priemonė, kaip ir realus laisvės atėmimas.

Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada yra ydinga ir prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, nes ji netgi leidžia susidaryti absurdiškai situacijai.

Nuo bausmės dėl ligos gali būti atleistas probacijos sąlygas pažeidęs ir atlikti laisvės atėmimo bausmę pasiųstas asmuo. Tačiau nuo bausmės liktų neatleistas tas, kuris probacijos vykdymo metu elgėsi tinkamai“. ˙