„Astravas gali būti panaudotas esant blogiems ketinimams tyčia
ar netyčia kaip nekonvencinė priemonė, nes, pavyzdžiui, arba
užteršus Nemuną, arba kitomis priemonėmis tikrai galima daryti
įtaką kaimyninėms šalims“, – antradienį Rygoje žurnalistams
sakė D.Grybauskaitė.
Ji Latvijos sostinėje susitiko su Latvijos ir Estijos
prezidentais bei JAV viceprezidentu Joe Bidenu.
D.Grybauskaitė teigė, kad per keturšalį susitikimą aptartas
branduolinis saugumas Baltijos regione.
„Apie tai kalbėjome, nes JAV yra viena iš šalių, kuri gali
daryti įtaką ir tarptautinėms organizacijoms, ypač kai kalbame
apie branduolinio saugumo klausimus, tarp jų ir tokių jėgainių
kaip Astravas“, – sakė ji.
„Taigi Astravas taip pat tampa ir energetinio, ir karinio, ir
sveikatos, ir šiaip teritorijos saugumo problema, jeigu jis bus
panaudotas priešiškai nusiteikusios šalies“, – pridūrė ji.
Pasak Lietuvos prezidentės, nors Astravo atominė jėgainė
statoma Baltarusijoje, realiai tai yra Rusijos keliama grėsmė.
„Ją stato Rusijos įmonė, diktuoja, kaip ją statyti Rusija,
ir, be jokios abejonės, tai grėsmė rusiško charakterio, o ne
baltarusiško“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE pirmąjį
reaktorių planuojama įjungti 2018 metais. Branduolinę jėgainę
stato Rusijos valstybės korporacija „Rosatom“.
Lietuva kritikuoja Astravo AE statybas dėl nesilaikomų
tarptautinių saugumo reikalavimų, Minskas priekaištus atmeta kaip
nepagrįstus.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad JAV visuomet
laikėsi duotų įsipareigojimų, todėl Baltijos šalys pasitiki šia
valstybe, nepaisant to, kokia bus konkreti administracija.
„Galiu tik taip pasakyti – kad mes tikime Jungtinėmis
Valstijomis, o ne konkrečia administracija. Ši valstybė niekada
nepavedė savo partnerių. JAV yra viena pagrindinių mūsų
partnerių, visada vykdė savo įsipareigojimus, kokia administracija
bebūtų, todėl pasitikime savo NATO partnerėmis kaip ir JAV, taip
ir visomis kitomis partnerėmis ir pasirengę strategiškai
bendradarbiauti“, – antradienį Rygoje sakė D.Grybauskaitė.
D.Trumpas, paklaustas, ar JAV gintų Baltijos šalis nuo Rusijos,
yra sakęs, kad sprendimą priimtų įvertinęs, ar šalys vykdo savo
įsipareigojimus.
J.Bidenas patikino
Lietuvą, Latviją ir Estiją, kad Vašingtonas laikysis
įsipareigojimų NATO, ir paragino nesureikšminti respublikonų
kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimų.
D.Grybauskaitės teigimu, J.Bideno vizitas buvo skirtas aptarti
NATO viršūnių susitikimo susitarimams Varšuvoje įgyvendinti.
„Visas vizitas į Baltijos regioną skirtas Varšuvos
susitarimų įgyvendinimui, ką konkrečiai ir kaip galėtų
JAV padaryti, tai yra lyg ir toks perėjimas, palikimas
administracijos, kuri Lietuvai buvo tikrai palanki. Mums svarbu, kad
būtų perėmimas, vadinamoji istorinė atmintis administracijų,
kokia beateitų“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.
Anot jos, kalbama apie saugumo garantijas, atgrasymą, Jungtinių
Valstijų buvimą mūsų regione – tai susiję su amerikiečių
dalyvavimu pratybose, bataliono dislokavimu, oro gynybos stiprinimu.
„Mes kalbame labai konkrečiai – ir apie sumas, ir apie
infrastruktūros investicijas mūsų regione“, – sakė
prezidentė.
Paklausta apie dvišalį JAV ir Lietuvos bendradarbiavimą
D.Grybauskaitė minėjo, kad jis bus plėtojamas kibernetinio saugumo,
infrastruktūros vystymo srityse, taip pat ir dislokuojant tam tikrą
ginkluotę. Pasak prezidents, JAV planuoja investuoti į regiono oro
gynybą.
„Bet konkretybės tegu lieka specialistams, ne viešai
diskusijai. Mums svarbiausia – saugumas“, – sakė prezidentė. Ji pabrėžė, kad ir JAV, ir NATO Baltijos regione bus tiek, kiek
reikės.
„Buvimo bus tiek, kiek reikės, tai spręs konkrečiai NATO
ekspertai ir kiekviena šalis dalyvaus pagal savo pajėgumus, bet
bendri planavimai vyks NATO lygiu, o ne konkrečiai su atskira
šalimi“, – teigė D.Grybauskaitė.
JAV viceprezidento ir Baltijos valstybių prezidentų susitikimas
Rygoje vyksta per 27-ąsias Baltijos kelio metines, kai du milijonai
lietuvių, latvių ir estų, smerkdami Europą padalijusį
Ribentropo–Molotovo paktą, susiėmė už rankų ir išsakė paramą
nepriklausomybei.