„Astravas gali būti panaudotas esant blogiems ketinimams tyčia ar netyčia kaip nekonvencinė priemonė, nes, pavyzdžiui, arba užteršus Nemuną, arba kitomis priemonėmis tikrai galima daryti įtaką kaimyninėms šalims“, – antradienį Rygoje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Ji Latvijos sostinėje susitiko su Latvijos ir Estijos prezidentais bei JAV viceprezidentu Joe Bidenu.
D.Grybauskaitė teigė, kad per keturšalį susitikimą aptartas branduolinis saugumas Baltijos regione.
„Apie tai kalbėjome, nes JAV yra viena iš šalių, kuri gali daryti įtaką ir tarptautinėms organizacijoms, ypač kai kalbame apie branduolinio saugumo klausimus, tarp jų ir tokių jėgainių kaip Astravas“, – sakė ji.
„Taigi Astravas taip pat tampa ir energetinio, ir karinio, ir sveikatos, ir šiaip teritorijos saugumo problema, jeigu jis bus panaudotas priešiškai nusiteikusios šalies“, – pridūrė ji.
Pasak Lietuvos prezidentės, nors Astravo atominė jėgainė statoma Baltarusijoje, realiai tai yra Rusijos keliama grėsmė.
„Ją stato Rusijos įmonė, diktuoja, kaip ją statyti Rusija, ir, be jokios abejonės, tai grėsmė rusiško charakterio, o ne baltarusiško“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2018 metais. Branduolinę jėgainę stato Rusijos valstybės korporacija „Rosatom“.
Lietuva kritikuoja Astravo AE statybas dėl nesilaikomų tarptautinių saugumo reikalavimų, Minskas priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad JAV visuomet laikėsi duotų įsipareigojimų, todėl Baltijos šalys pasitiki šia valstybe, nepaisant to, kokia bus konkreti administracija.
„Galiu tik taip pasakyti – kad mes tikime Jungtinėmis Valstijomis, o ne konkrečia administracija. Ši valstybė niekada nepavedė savo partnerių. JAV yra viena pagrindinių mūsų partnerių, visada vykdė savo įsipareigojimus, kokia administracija bebūtų, todėl pasitikime savo NATO partnerėmis kaip ir JAV, taip ir visomis kitomis partnerėmis ir pasirengę strategiškai bendradarbiauti“, – antradienį Rygoje sakė D.Grybauskaitė.
D.Trumpas, paklaustas, ar JAV gintų Baltijos šalis nuo Rusijos, yra sakęs, kad sprendimą priimtų įvertinęs, ar šalys vykdo savo įsipareigojimus.
J.Bidenas patikino Lietuvą, Latviją ir Estiją, kad Vašingtonas laikysis įsipareigojimų NATO, ir paragino nesureikšminti respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimų.
D.Grybauskaitės teigimu, J.Bideno vizitas buvo skirtas aptarti NATO viršūnių susitikimo susitarimams Varšuvoje įgyvendinti.
„Visas vizitas į Baltijos regioną skirtas Varšuvos susitarimų įgyvendinimui, ką konkrečiai ir kaip galėtų JAV padaryti, tai yra lyg ir toks perėjimas, palikimas administracijos, kuri Lietuvai buvo tikrai palanki. Mums svarbu, kad būtų perėmimas, vadinamoji istorinė atmintis administracijų, kokia beateitų“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.
Anot jos, kalbama apie saugumo garantijas, atgrasymą, Jungtinių Valstijų buvimą mūsų regione – tai susiję su amerikiečių dalyvavimu pratybose, bataliono dislokavimu, oro gynybos stiprinimu.
„Mes kalbame labai konkrečiai – ir apie sumas, ir apie infrastruktūros investicijas mūsų regione“, – sakė prezidentė.
Paklausta apie dvišalį JAV ir Lietuvos bendradarbiavimą D.Grybauskaitė minėjo, kad jis bus plėtojamas kibernetinio saugumo, infrastruktūros vystymo srityse, taip pat ir dislokuojant tam tikrą ginkluotę. Pasak prezidents, JAV planuoja investuoti į regiono oro gynybą.
„Bet konkretybės tegu lieka specialistams, ne viešai diskusijai. Mums svarbiausia – saugumas“, – sakė prezidentė. Ji pabrėžė, kad ir JAV, ir NATO Baltijos regione bus tiek, kiek reikės.
„Buvimo bus tiek, kiek reikės, tai spręs konkrečiai NATO ekspertai ir kiekviena šalis dalyvaus pagal savo pajėgumus, bet bendri planavimai vyks NATO lygiu, o ne konkrečiai su atskira šalimi“, – teigė D.Grybauskaitė.
JAV viceprezidento ir Baltijos valstybių prezidentų susitikimas Rygoje vyksta per 27-ąsias Baltijos kelio metines, kai du milijonai lietuvių, latvių ir estų, smerkdami Europą padalijusį Ribentropo–Molotovo paktą, susiėmė už rankų ir išsakė paramą nepriklausomybei.
