Tai savivaldybių gyventojams garantuoja ir Vietos savivaldos, ir Teritorijų planavimo įstatymai. Todėl ir savivaldybių teritorijų ateitį numatančius bendruosius bei kvartalų ar atskirų sklypų detaliuosius planus tvirtina tos savivaldybės žmonių išrinkta taryba.
Atsisakė registruoti planą
Tačiau neretai vien pelną pajūryje matantys kai kurie verslininkai, nepaisydami vietos žmonių nuomonės, Palangoje bando diktuoti savo valią. Deja, galbūt pamindamos šalies teisės aktų reikalavimus, jiems talkina ir valstybinės institucijos.
Kalbame apie visoje šalyje jau pagarsėjusį 1,1 hektaro sklypą tarp J.Simpsono ir Kęstučio gatvių, kuriame esantį dar grafų Tiškevičių kurto miesto parko pušyną kotedžais pasiruošusi užstatyti šiam projektui sukurta bendrovė „Gaumista“.
Tam prieštaraujanti Palangos miesto taryba atsisakė tvirtinti verslininkų parengtą detalųjį planą, tačiau už savivaldybę tai paslaugiai padarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI). Kad šiuos veiksmus siekiama paslėpti nuo Palangos bendruomenės, liudija tai, jog apie, mūsų požiūriu, neteisėtai patvirtintą detalųjį planą verslininkai informavo gretimo rajono spaudoje. Tačiau, nepaisant bendrovės „Gaumista“ norų, šis detalusis planas nėra įsigaliojęs, nes savivaldybė atsisakė jį įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre.
Mes nenorime daryti klaidų, nuo kurių jau nukentėjo Neringos savivaldybė, kai dėl paskubėtų tvirtinti teritorijos planavimo dokumentų neteisėtai pastatytą restoraną Juodkrantėje teko nugriauti, už tai sumokant iš Neringos savivaldybės biudžeto.
VTPSI klysta neretai. Pakanka prisiminti šios tarnybos sužlugdytą „Elijos“ poilsio apartamentų kvartalo projektą Šventojoje. Inspekcijai apskundus detaliojo plano sprendinius buvo sustabdytos statybos, išgąsdinti būstų pirkėjai, bankrutavo įmonės, kurortas liko be čia planuoto statyti vandens pramogų parko. Tačiau Aukščiausiasis teismas šiame ginče padėjo tašką – tvirtindama tokį „Elijos“ detalųjį planą Palangos savivaldybė buvo teisi.
Koncepcija buvo neteisėta
Kodėl, savivaldybės manymu, šis VTPSI žingsnis yra neteisėtas?
Teisės aktai šiai valstybės institucijai tam tikrais atvejais suteikia teisę tvirtinti detaliuosius planus.
Tačiau jis liko be patvirtintos koncepcijos, kuri yra privaloma šio plano sudėtinė dalis. Sklypo plėtros koncepciją gali tvirtinti tik savivaldybė, o Palangos miesto taryba sprendimą dėl šio sklypo koncepcijos buvo panaikinusi, apie tai nedelsiant informuojant ir VTPSI.
Ir štai dėl ko. Daugiau nei prieš dvejus metus buvusią Seimo poilsinę kartu su žemės sklypu nusipirkusi bendrovė „Gaumista“ žinojo, kad tuo metu šioje teritorijoje galiojęs specialusis paminklosauginis planas čia numatė tik 5 proc. užstatymą. Tiek ploto užėmė poilsio pastatas, todėl daugiau ką nors statyti sklype nebuvo leidžiama.
Verslininkai čia drąsiai planavo naują statybą tarsi žinodami, kad rengiamame naujame specialiajame plane numatomas 4 kartus didesnis sklypo užstatymas. „Gaumista“ taip skubėjo statyti, kad koncepciją parengė pagal būsimo, bet dar negaliojančio specialiojo plano užstatymo reglamentą.
Pušynas skirtas visuomenei
Šios spragos nepastebėjo nė viena koncepcijai pritarusi valstybės institucija. Neteisėtai koncepcijai pritarė ir suklaidinta savivaldybės taryba. Atsitokėjusi VTPSI Palangos miesto tarybos prašė sustabdyti verslininkų pateikto detaliojo plano tvirtinimą, nes ir jis buvo parengtas pagal negaliojantį specialųjį planą.
Tačiau Palangos savivaldybė tuomet jau buvo nusprendusi šiame sklype neleisti jokių statybų, nes akis atvėrė viena netikėtai atskleista aplinkybė, kurią buvo nuslėpusi valstybės įmonė Registrų centras.
Paaiškėjo, kad prieš 17 metų Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu prie Seimo poilsinės suformavus apie 1,1 ha ploto sklypą, be kitų jo charakteristikų, buvo pažymėta, jog ši teritorija skirta viešo naudojimo želdynams – parkams, skverams – įrengti ir eksploatuoti. Sklypas negali būti skaidomas ir aptveriamas tvoromis.
Sklypo Nekilnojamojo turto registro pažymoje svarbūs apribojimai, kurie pušyne iš esmės draudžia statyti gyvenamuosius pastatus, kažkodėl liko nepažymėti.
Diktavo paminklosaugininkams?
Ši priežastis JAV gyvenančiai Violettai Mariai Petrik 2009 metais užkirto kelią atgauti prieš karą čia turėtą tėvų žemę. Paveldėtojos prašymą atmetęs teismas nustatė, kad rekreacijai skirta teritorija palikta bendroms gyventojų reikmėms tenkinti ir dėl to negali būti grąžinama natūra.
Tai, kas negalėjo būti sugrąžinta buvusiems savininkams, valstybė kartu su poilsinės pastatu pardavė privačiai bendrovei.
Visiems aišku, kad privačioje žemėje parduotų kotedžų teritorija žmonėms taps neprieinama. Šioje vietoje atsiradus šešiems 3 aukštų kotedžams, kurių kiekvieno bendrasis plotas sieks apie 750 kvadratinių metrų, įrengus privažiavimo kelius ir automobilių stovėjimo aikšteles, nutiesus komunikacijas, perkasinėtas pušynas gerokai praretės.
Iš rugpjūčio 9 dieną dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintos publikacijos „Dėl pajūrio pušyno – grumtynės“ sužinojome, kad su griežtais naujos statybos apribojimais sklypą su Seimo poilsinės pastatu pirkę verslininkai šiame sklype galbūt patys inicijavo rengiamo naujo specialiojo paminklosauginio plano didesnius užstatymo reglamentus.
Poilsinės pardavimo sąlyga, kad nusipirktame sklype nebus galima nieko statyti, „Gaumistai“ buvo paranki kaip 3 kartus neįvykusiuose viešuose aukcionuose galimus konkurentus atbaidanti aplinkybė.
Todėl Palangos savivaldybė Generalinės prokuratūros paprašė ginti viešąjį interesą ir istorinio kurorto parko pušyną grąžinti visuomenei. Mūsų manymu, sumažinus žemės sklypą Seimo poilsinės pastatas turėtų būti parduodamas iš naujo, o kurorto senamiestyje išlikusio pušyno teritorija turėtų likti valstybei.
Palangos miesto savivaldybės tarybos vardu meras Šarūnas Vaitkus
