„Politikai neturėtų valdyti labdaros ir paramos fondų, nes labai sunku po to įrodyti ir pasakyti pačiam rinkėjui, ar jie veikia skaidriai. Kodėl vieniems teikiama parama, o kitiems ne? Kad nekiltų interpretacijų, manau, jog politikams turėtų būti aiškiai pasakyta, kad neturėtų labdaros ir paramos fonų, bent kol yra valdžioje“, – Žinių radijuje kalbėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Pasak pirmininkės, visi fondai turėtų būti vieši, atviri ir žmonės turi matyti, kur panaudojami ir iš kur gaunami pinigai.
„Skaidrumas ir atvirumas turi būti ne tik politikų, bet ir visų valdančių labdaros ir paramos fondus“, – sakė ji.
Pirmadienį buvo paskelbta, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė užsimojo padaryti skaidresnę politikų fondų veiklą. Ji planuoja teikti įstatymų pataisas, kad paramą gaunantys politikų labdaros fondai skelbtų savo veiklos ataskaitas viešai, kad būtų matomi aukotojai ir kam leidžiami pinigai.
„Taip pat jeigu paaiškėtų, kad politiniai fondai naudoja paramą ne tiems tikslams, kam yra numatyta, o, tarkime, politinei reklamai ar veiklai, kuri draudžiama, atsirastų galimybė, kad tokie fondai prarastų paramos gavėjo statusą“, – teigė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.
Prezidentūros duomenimis, šiuo metu registruota apie 20 politikų fondų.
Nepageidaujamus asmenis norėtų žinoti visi
Rusijos dainininko Olego Gazmanovo kelionė į Lietuvą baigėsi Vilniaus oro uoste. Dėl agresyvios Kremliaus propagandos atlikėjas yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir buvo išsiųstas atgal į Maskvą. Koncertų organizatoriai sunerimę – juodasis sąrašas yra slaptas, todėl neaišku, ką galima kviesti į Lietuvą, o ko ne. Beje, šį kartą O.Gazmanovas viešo koncerto nerengė. Kalbama, kad jis turėjo dainuoti privačioje bendrovės „Lukoil Baltija“ prezidento Ivano Paleičiko jubiliejaus šventėje.
„Reikia pasitikėti mūsų institucijomis. Jei jis buvo nepageidaujamų asmenų sąraše ir dar anksčiau, manau, kad tam buvo priežasčių. Manau, kad tos priežastys susijusios ne tik su jo kūrybine, bet ir propagandine veikla. Dainos, skambančios apie Krymą, tai pasako. Kai žmonės turi politinę potekstę ir siekia atskleisti ne kultūros ir meno dalykus, institucijos turi į tai atsižvelgti.
Pritarčiau, kad sąrašai turėtų būti vieši ir visuomenė turėtų žinoti, kokie žmonės yra sąrašuose, kas nepageidaujama Lietuvoje ir kodėl. Visi suprastų ir nekiltų papildomos įtampos. Tai turėtų atsakyti užsienio reikalų ministras ir kiti pareigūnai. Galbūt buvo svarių priežasčių, kodėl nutarė neviešinti tų Lietuvoje nepageidaujamų asmenų pavardžių“, – sakė Seimo pirmininkė L.Graužinienė.
