Nelankomų pamokų skaičius gąsdina
Ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė pateikė įspūdingus skaičius: vienam mokiniui Lietuvoje tenka nuo 100 iki 130 praleistų pamokų per metus. Tai prilygsta vieno iš mokomųjų dalykų išbraukimui iš mokinio programos daugiau nei metams. Šokiruojantys rezultatai paaiškėjo po tarptautinių ekspertų atlikto tyrimo.
Ministrė pabrėžė, kad lankomumas daro didelę įtaką mokinio rezultatams. Tačiau ir bausti mokinio jo nušalinimu nuo pamokų – ne išeitis.
„Kitose šalyse nušalinimas nuo pamokų kuriam laikui yra nelaimė, didelė bėda. O pas mus lyg ir galima jausti džiaugsmo gaidelę – nereikės eiti į mokyklą“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.
Mokyklos pareiga sudominti?
Kalbėdama apie tai, kaip mokinių rezultatai turėtų būti gerinami, ministrė tikino, kad mokyklos pareiga yra vaiką sudominti, įtraukti jį į mokymo procesą, laiku suteikti mokymuisi reikalingą pagalbą.
„Jei mokinys į pamoką atsineša mobilųjį telefoną, tai nereikia to telefono atimti. Reikia jį panaudoti mokymuisi. Turime nuostabių technologijų, kurios gali labai padėti ir pagyvinti mokymąsi. Žinoma, technologijos neturi pakeisti knygos ar vientiso teksto“, – sakė ministrė.
Į mokyklas grąžinami diktantai, atpasakojimai, literatūra, kuri ne tik suteikia literatūrinių žinių, bet ugdo asmenines vertybes, skatina šeimos, tėvynės vertinimą.
Privalomas priešmokyklinis ugdymas
Viena iš naujovių artėjančiais mokslo metais – privalomas priešmokyklinis ugdymas. „Norime, kad visi vaikai atėję į pirmą klasę turėtų vienodas galimybes geram startui. Todėl nuo rugsėjo įvedame privalomą priešmokyklinį ugdymą“, – kalbėjo ministrė.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie metus ar pusantrų iki pirmosios klasės mokėsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, mokykloje pasiekia kur kas geresnių rezultatų.
„Šitam sprendimui skirta labai daug, gal penketas, metų. Aš manau, kad šiandien Lietuvoje nerasime nė vieno tėčio ar mamos, kurie nebūtų paskaitę tyrimų rezultatų ar rekomendacijų priešmokykliniam ugdymui“, – sakė A. Pitrėnienė.
Skatinti reikia ne tik mokinius
Vienas iš artėjančių mokslo metų prioritetų – ir mokytojų bendruomenės stiprinimas. Ministrė pasakojo, kad keisis mokytojų kvalifikacijos sistema. Trumpalaikiai kartkartėmis vykstantys ir rezultatų neduodantys kursai turėtų būti pakeisti ilgalaikiais ir efektyviais mokymais.
„Džiugi naujiena ir ta, kad nuo rugsėjo Švietimo ir mokslo ministerija skirs 8 mln. eurų mokytojų algoms didinti. Alga labiausiai kils tiems, kurie turi mažiausią koeficientų vidurkį“, – sakė ministrė.
Atlyginimai kils 41 proc. bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių mokytojų, daugiau nei 20 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbinį išsilavinimą teikiančių pedagogų.
Sektinas pavyzdys
Konferencijoje kaip teigiamas pavyzdys pristatyta Šiaulių Salduvės progimnazija. Jos direktorė Natalija Kaunickienė pasakojo, kad jau keletą metų jų mokykloje vykstantis mokinio individualios pažangos vertinimas duoda puikių rezultatų.
„Kiekvienas mokytojas turi sistemą, kaip jis stebi mokinio pažangą. Kas mėnesį kiekvienas mokinys įsivertina, kaip jam sekėsi, rašo refleksiją. Tada sėdame ir aptariame, kas jam sekėsi geriau, kas blogiau, o jei nesiseka, žiūrime, kaip padėti. Tik kolektyviškai tariantis galima kurti sėkmingą sistemą“, – sakė N. Kaunickienė.
Vertinant mokinio individualią pažangą gerėja bendrosios mokinio kompetencijos, socialiniai įgūdžiai bei mokymosi rezultatai. Tikimasi, kad, pasekus Salduvės progimnazijos pavyzdžiu, tokią sistemą bus galima sėkmingai įdiegti ir kitose šalies mokyklose.
Patys diegia naujoves
Akmenės rajono vicemeras Apolinaras Nicius pasakojo, kad Akmenės rajonas jau keletą metų sistemingai stengiasi visiems vaikams sudaryti palankias sąlygas lankyti mokyklas.
„Mums svarbiausia, kad visi vaikai turėtų galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo programas. Nesvarbu, didesni ar mažesni, visi turi turėti vienodas galimybes mokytis“, – sakė A. Nicius.
Rajone atnaujinami mokyklų pastatai, stadionai. Tačiau A. Nicius pripažino, kad nors mokyklų išorė ir graži, viduje dar yra problemų. „Kai pažiūri į panaudotas lėšas ir į ugdymo kokybę, matai, kad atotrūkis tarp išorės ir vidaus vis dar yra. Reikia kažką daryti, kad jo neliktų“, – kalbėjo Akmenės rajono vicemeras.
Jis pasidžiaugė, kad Akmenės rajonas pirmasis pradėjo mokytojams, išeinantiems į pensiją, mokėti kompensacijas už 6 mėnesius.
Svarbu dalytis duomenimis apie mokinį
Utenos rajono švietimo, sporto ir jaunimo reikalų švietimo skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas pasakojo, kad jau daug metų vyksta diskusijos dėl opiausios problemos – mokinių pasiekimų.
„Man smagu sakyti, kad Utena jau dešimt metų dalyvauja standartizuotų testų tyrimuose. Mes tikrai pamatėme, kad pažinome mokinį. Atrodo, kad mokėme visai jo nepažinodami. Taip pat pradėjome kryptingai rengti kursu mokytojams, mokiniams“, – pasakojo R. Kraulišas.
Jis pabrėžė, kad vienas svarbiausių dalykų yra dalijimasis duomenimis apie mokinį. Mokiniui keičiant mokyklą jis turi duomenis neštis su savimi, kad kitos mokymo įstaigos valdžia ir pedagogai žinotų, kas vaikui sekasi geriau, kas prasčiau.
„Prastas raštingumas nėra tik lietuvių kalbos bėda, tai yra visų dalykų bėda. Kai mes klausiame vaikų, ar jie supranta klausimą, pastebime, kad vaikai nemoka įsiskaityti į klausimą ir suprasti užduoties“, – sakė R. Kraulišas.
Įsipareigoja padėti savivaldybėms
Ministrė A. Pitrėnienė patikino, kad Švietimo ir mokslo ministerija svarbiu darbu laiko pagalbą savivaldybėms.
„Mes, kaip ministerija, įsipareigojame parengti reglamentuojančius dokumentus, kuriais stipriname pagalbą savivaldybėms. Žinoma, svarbu ne tik tuos dokumentus parengti, bet ir įgyvendinti. Tai ir stengsimės daryti“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.
