I.Surma šiomis dienomis vaikšto po sostinės centre įsikūrusias įstaigas, parduotuves prašydamas vaizdo kamerų įrašų ir taip mėgindamas aptikti plėšikų pėdsakus.
Mat 53 metų elektriko apiplėšimą prie V.Kudirkos aikštės tiriantys pareigūnai apsiribojo tik protokolų pildymu.
Negana to, I.Surma įsitikino, kad techninės priemonės, kuriomis galima susekti plėšikų pėdsakus, policijai yra neatrasta žemė. Net ir miesto centre gatvėse neveikia nė viena vaizdo kamera, tad net čia negali jaustis saugus.
Laukė naktinio autobuso
Stotelėje prie V.Kudirkos aikštės I.Surma apiplėštas praėjusio šeštadienio naktį. Vyras dažnai nežvilgčiojo į laikrodį, tik žino, kad buvo tarp pusės trijų ir pusės keturių.
I.Surma grįžo iš klasės draugų susitikimo. Galvoje dar sukosi prisiminimai, tad laukdamas naktinio autobuso vyras nebuvo labai dėmesingas. Aplink buvo šviesu, pasitaikė ne vienas praeivis, tad jis jautėsi saugus.
Vilnietis neneigė – per susitikimą jis ragavo alkoholio, tačiau nesijautė girtas. Tai nurodė ir Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės medikai, pas kuriuos I.Surmai teko lankytis po apiplėšimo. Jie pažymoje nurodė, kad girtumo požymių nenustatė.
I.Surma ant suolo sėdėjo palinkęs į priekį ir per ausines klausėsi muzikos. Tad iš kur pasirodė užpuolikai, vyras nepastebėjo. Vienas jų trenkė per sprandą ir vilnietį apsvaigino.
„Pajutau, kad mane purto praeivis sakydamas, kad apiplėšė.
Apsičiupinėjau – ant kaklo nėra grandinėlės, telefono, šalia buvusios rankinės“, – prisiminė I.Surma.
Neveikia nė viena kamera
Iš tolo atpažįstamoje didelėje rankinėje buvo planšetinis kompiuteris, fotoaparatas „Fuji“, skėtis, piniginė, raktai, įvairių brėžinių.
Be to, nusikaltėliai nuo apsvaiginto I.Surmos kaklo nuplėšė 21 gramą sveriančią auksinę grandinėlę ir mobilųjį telefoną „Samsung“. Nuostolius vilnietis įvertino 1400 eurų.
Praeivis dar parodė, kad užpuolikai nubėgo į V.Kudirkos aikštę, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, neveikia nė viena vaizdo kamera.
Jau vėliau, narpliodamas nusikaltimą, I.Surma mąstė, kad iš V.Kudirkos aikštės užpuolikai galėjo pasprukti trimis keliais – į Gedimino prospektą, Vilniaus gatvę arba link Žaliojo tilto.
Pastebėjęs, kad netoli nusikaltimo vietos prie Vyriausybės rūmų įrengtos net kelios šiuolaikiškos vaizdo kameros su infraraudonaisiais spinduliais, nukentėjusysis pats su kreipėsi į Vadovybės apsaugos departamentą.
Jo atstovai I.Surmai įrašų nepateikė, tačiau tvirtino, kad patys juos peržiūrėjo ir įvykio neaptiko. Bet vilnietis neatlyžo, siūlydamas įrašuose ieškoti ne įvykio, o užpuolikų, kurie nešasi jo iš tolo pastebimą rankinę.
Bankas nepanoro pagelbėti
Tą patį nukentėjęs vyras dėstė tyrėjui, tačiau šis į Vadovybės apsaugos departamentą kreiptis neskubėjo. Kaip ir į Lietuvos banką, kurio vaizdo kameros nukreiptos į Gedimino prospektą ir Totorių gatvę.
Apžiūrėjęs jas I.Surma įsitikino, kad ši įranga taip pat galėjo užfiksuoti užpuolikus, tačiau nutuokė, jog Lietuvos bankas su paprastu piliečiu tikrai nesidalins vaizdo įrašais.
Kelių vaizdo kameromis apkaišytų parduotuvių darbuotojai tvirtino negalį pateikti įrašų be vadovų leidimo, o policija į juos taip pat nesikreipė.
Tiesa, prekybos centro „GO9“ apsaugininkai I.Surmai geranoriškai pateikė tos nakties vaizdo kamerų įrašus.
Vilnietis visų jų dar nespėjo peržiūrėti, nes pastato prieigas stebi net penkios kameros.
Galėjo plėšikus užfiksuoti ir kameros Katedros aikštėje, tačiau policija pripažino, kad jos taip pat neveikia. O tyrėjas, kurį I.Surma ne kartą skubino pasidomėti vaizdo įrašais, mestelėjo: „Tai gal viso miesto kameras apžiūrėkime?“
Nesekė karštais pėdsakais
Po nusikaltimo I.Surma paskambino pagalbos telefonu 112, bet atvykę policijos patruliai nuvylė. Vienas jų mestelėjo „tai kur mes dabar važinėsime“ ir nuvežė nukentėjusįjį tiesiai į Vilniaus 3-iąjį policijos komisariatą. Sekti karštais nusikaltėlių pėdsakais jie net nemanė.
Pareigūnų neįtikino I.Surmos argumentai, kad pagrobta rankinė didelė, ji iš tolo pastebima, joje daug daiktų, todėl plėšikai jos turbūt neišmetė.
Iki 6 valandos ryto tyrėjas surašinėjo, kas pavogta, o pastebėjęs, kad nukentėjusysis prastai jaučiasi, pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą.
Vėliau apsilankęs komisariate vilnietis sužinojo, kad paskirtas laikinas tyrėjas, kuris ikiteisminio tyrimo medžiagą savaitės pabaigoje turėjo perduoti kitam pareigūnui.
Vadinasi, apie nusikaltimo detales I.Surmai teks pasakoti iš naujo.
I.Surma laikinajam tyrėjui pasiūlė iš karto kreiptis į mobiliojo ryšio operatorių, kad atsiųstų pagrobto telefono IMEI kodą.
Pareigūnas pažadėjo tai padaryti, bet tik kitą savaitę.
Teko aiškinti tyrėjui
Bet svarbiausias dalykas, I.Surmos nuomone, galintis padėti susekti plėšikų pėdsakus, – planšetinis kompiuteris. Jis registruotas „Google“ paskyroje.
Jis pats nustatė, kad 4 valandą 15 minučių pagrobtas kompiuteris buvo įjungtas ir mėginta prisijungti prie interneto. Nuo nusikaltimo buvo praėjusios mažiausiai 45 minutės.
Grobikai, tik įjungę kompiuterį, iš karto jį išjungė. Jei jie būtų naršę internete, I.Surma būtų matęs paskyroje. Apie tai jis papasakojo tyrėjui.
I.Surma iškėlė versiją – kompiuterį nusikaltėliai buvo trumpam įjungę rodydami pirkėjui. O iki visą parą veikiančių lombardų prie Kalvarijų turgavietės ir stoties rajone per 45 minutes gali nesunkiai nužingsniuoti.
Vilniečiui tyrėjui teko rodyti, kur paskyroje ieškoti savo įrenginių. Jam susidarė įspūdis, kad pareigūnas apie tai menkai nutuokia.
Tikrovėje viskas kitaip
I.Surma pats aplankė kelis lombardus, kur galėjo nusėsti jo kompiuteris. Čia jis perkando vieną perpardavėjų gudrybę.
Jeigu jie įtaria, jog daiktas vogtas, paprastai jį iš vieno lombardo perduoda į kitą, kad atėjęs tikrasis savininkas nesurastų. Taip lankantis lombarduose I.Surmą sudomino bepilotis orlaivis, kurio kaina buvo juokinga.
„Ai, nežinau, čia jį iš Lentvario atsiuntė“, – tik tiek iš darbuotojo išgirdo sekliu tapęs vilnietis, kuris pažadėjo atsilyginti už vertingą informaciją.
Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovai tikino negalį atskleisti ikiteisminio tyrimo detalių, tad neatsakė į klausimus, kodėl pareigūnai nesuskubo peržiūrėti aplink V.Kudirkos aikštę įsikūrusių įstaigų ir parduotuvių vaizdo kamerų įrašų, nepasinaudojo kitomis techninėmis priemonėmis.
Vilnietis karčiai juokavo: „Tik televizijos laidose pareigūnai dėl pavogtos 10 eurų vertės automagnetolos brenda per sniegą ir purvynus, šokinėja per tvoras, o pagavę girtuoklį su replėmis kišenėje giriasi, kad tai nusikaltimo įrankis.“
Tikrovėje yra kitaip. I.Surma stebėjosi – po nusikaltimo miesto centre atvykę pareigūnai net praeivių nepasiteiravo, į kurią pusę nubėgo užpuolikai.
Grąžino tik vieną dviratį
„Policija – tik įvykių fiksuotoja. Aprašo nusikaltimą ir padeda bylą į stalčių šalia kitų“, – atsiduso jau antrą kartą nuo nusikaltėlių nukentėjęs vilnietis.
Prieš keletą metų buvo apvogtas jo metalinis garažas. Vagišiai dieną nukėlė jo stogą, pagrobė du dviračius, karto ir kitas detales.
Jas sukrovė ant tų pačių dviračių ir nusivežė.
Užsukusį į policijos komisariatą I.Surmą kriminalistas nusivedė į kolegos kabinetą. I.Surma išsprogino akis – kampe stovėjo jo dviratis! Apvogtas vyras galėjo nurodyti, kokia dviračio detalė nulaužta, kur įbrėžta.
Pasirodo, jo dviračio vagis buvo sulaikytas. Bet tuo viskas ir baigėsi. „O juk galėjo tą vagį pakratyti ir neabejoju, kad jis būtų papasakojęs nusikaltimo detales, kur yra pavogti daiktai. Jei ne jis darbavosi, būtų pasakęs, iš kur gavo dviratį“, – tulžį liejo I.Surma. Pavogtą dviratį policininkai jam grąžino. Bet tik jį.
Vaizdo stebėjimo kameroms miesto valdžia pašykštėjo pinigų
Konkursą naujoms vaizdo stebėjimo kameroms įsigyti savivaldybė ketina skelbti rudenį, bet tikslesnė data kol kas nenumatyta.
Vilniuje veikia tik 12 atgyvenusio modelio vaizdo stebėjimo kamerų. Dėl to mažėja policijos galimybės atskleisti nusikaltimus viešosiose vietose.
Prieš kelis mėnesius savivaldybės tarybos narys, buvęs meras Artūras Zuokas pristatė kompleksinės vaizdo stebėjimo sistemos diegimo projektą.
Pagal jį, kompleksinė vaizdo stebėjimo kamerų sistema, valdymo pultas, vaizdo įrašymo serveris būtų įrengta ne tik Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, bet ir savivaldybės administraciniame pastate, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai galėtų greitai reaguoti net į smulkius pažeidimus.
Projekte buvo numatyta įrengti 103 vaizdo kameras, tačiau jam nebuvo pritarta. Prie sostinės vairo atėjo nauja valdžia ir administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė sustabdė konkurso viešuosius pirkimus.
Dabartinė miesto valdžia pasirinko minimalų projektą, pasitenkindama vos 15 įprastų vaizdo kamerų. Šį projektą parengė vicemero Gintauto Palucko vadovaujama darbo grupė.
