Parlamentarė įregistravo tokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas argumentuodama, kad jos stiprintų savivaldą, vietos bendruomenes. R.Tamašunienė taip pat sako, jog pertvarka nepareikalautų ypatingų lėšų, nes seniūnų ir seniūnijų tarybų rinkimai būtų rengiami per savivaldos rinkimus, o tarybas aptarnautų dabartiniai seniūnijų darbuotojai.
Pagal parlamentarės pataisas, seniūnas būtų tiesiogiai renkamas seniūnijos gyventojų. Šiuo metu seniūnas yra karjeros tarnautojas, į pareigas skiriamas konkurso tvarka.
Anot R.Tamašunienės siūlymo, kartu būtų renkamos seniūnijos tarybos, jose priklausomai nuo seniūnijos dydžio būtų nuo 15 iki 30 narių.
„Savivaldos išplėtimas, išrinktųjų į tarybas skaičiaus padidinimas gali būti pasiektas įvedant seniūnijose, kurių Lietuvoje yra apie 550, antrąjį savivaldos lygį, t. y. seniūnijų tarybas. Seniūnijų tarybų nariai būtų renkami per savivaldybių tarybų rinkimus. Toks savivaldos modelis sustiprintų savivaldą, aktyvintų rinkėjų ir jų atstovų veiklą“, – teigia parlamentarė pataisų aiškinamajame rašte.
Pasak R.Tamašunienės, dviejų lygių savivaldos modelio įgyvendinimas „iš esmės pakeistų šiandieninę bendruomenių formavimo ar seniūnaičių rinkimų tvarką, kuri aktyvizuoja tik labai nedidelę vietos gyventojų bendruomenės dalį“.
Seime taip pat jau anksčiau yra registruota kelių parlamentarų iniciatyva įtvirtinti dar vieną savivaldos lygmenį – kurti bendruomenių tarybas, tiesiogiai rinkti seniūnaičius ir seniūnus, buvo parengta ir atitinkama Konstitucijos pataisa, tačiau jai nepritarė Vyriausybė.
Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet sakė, kad neigiama išvada priimta atsižvelgus į Savivaldybių ir Seniūnų asociacijų poziciją. Jis pabrėžė, kad meras formuoja savivaldybės strategiją ir turi teisę suformuoti komandą. Be to, pasak A.Butkevičius, leidžiant seniūnijoms turėti savo biudžetus, pablogėtų finansų valdymas, atsirastų galimybės didėti korupcijai.
