Vos prekybos centrams paskelbus apie savo ketinimus visų žmonių prašyti dokumentų, pradėjo vis garsiau skambėti klausimai – ar tikrai to reikia ir ar taip nebus pažeidžiama asmens duomenų apsauga? Juolab, kad šalies įstatymuose apie tai nieko nekalbama.
Ilgai trukti neturėtų
Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas mano, kad pirkėjai dėl savo duomenų gali būti ramūs, tačiau pastebi, kad prekybininkai taip tik apsunkins patys sau darbą.
„Aš nemanau, kad asmens duomenų apsauga čia būtų pažeidžiama. Jei jie duomenis rinktų neaiškiais tikslais, tada taip. Šiuo atveju, bet kuris prekybininkas gali parduodamas savo prekes prašyti dokumento. Tačiau turi galioti tam tikras protingumo principas. Jie patys sau taip padidina administracinę naštą“, – sakė A. Anušauskas.
Jis pabrėžė, kad pritaria prekybos alkoholiu kontrolei, tačiau mano, kad ji turi turėti aiškius tikslius.
„Dabar atrodo, kad prekybininkai bando reabilituoti save, nes alkoholio vartojimas mokyklinio amžiaus jaunuolių tarpe yra labai didelis ir vis dar augantis“, – kalbėjo Seimo narys.
A. Anušauskas sakė neįsižeisiantis jei jo prekybos centre paprašys dokumento, nors rodyti asmens dokumentą perkant alkoholį neteko jau kelis dešimtmečius.
„Kalbame apie protingumo kriterijus. Manau, kad prekybos centrai savo parodomąją akciją pabaigs netrukus“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Duomenų tvarkymas nenumatomas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informavo, kad jei prekybininkai ir suvedinės duomenis į kasos aparatus, jie tikrai nebus tie, kuriuos suvedus būtų pažeista asmens duomenų apsauga. Dėl šios priežasties netaikomas ir asmens duomenų apsaugos įstatymas.
„Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos paskirtis – prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą. Šiuo atveju duomenų tvarkymas nėra numatomas“, – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisininkai.
Liepos 27-ąją inspekcijoje vyko susitikimas su Prekybos įmonių asociacijos vykdomuoju direktoriumi L.Vilimu ir kitais prekybininkų atstovais, kurio metu domėtasi ar bus tvarkomi asmens duomenys prekybos centruose parduodant alkoholinius gėrimus.
„Prekybos įmonių asociacijos atstovas paaiškino, kad prekybos vietose pardavėjos patikrins pirkėjų asmens dokumentus ir iš šių dokumentų į kasos aparatus suves gimimo datą tam, kad būtų nustatyta, ar pirkėjas yra pilnametis. Prekybininkų atstovų patikinimu, gimimo data nebus niekur išsaugoma, nebus jungiama su kitais duomenimis, o tai tarnaus tik kaip raktas, leidžiantis atlikti pardavimo operaciją kasos aparatu.
Konsultacijų telefonu metu buvo iš fizinių asmenų gauta informacija, kad šiuo metu prekybininkai nebeketina gimimo datos suvesti į kasos aparatą, o užteks parodyti asmens amžių liudijantį dokumentą. Šios informacijos nei patvirtinti, nei paneigti negalime. Nepaisant to, abiem atvejais asmens duomenų tvarkymas nėra numatomas“, – pasakojo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisininkai.
Neturėtų varžyti teisės pirkti
Teisės firmos COBALT vyresnioji teisininkė Eglė Bakštytė sakė, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato, kad vartotojai turi teisę savo nuožiūra įsigyti prekes ir paslaugas. Vartotojams, kurie turi teisę įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas, neturėtų būti sudaromi dirbtiniai suvaržymai, kurie nėra numatyti teisės aktuose.
„Tačiau minėta nuostata taip pat reiškia, kad vartotojai gali patys pasirinkti, kurio konkretaus pardavėjo taikomos aptarnavimo taisyklės jam yra priimtinos, t. y. pirkti prekes iš pardavėjo, kurio nustatytos taisyklės jam patogios ir, atvirkščiai, nesilankyti pas pardavėjus, kurių nustatyti papildomi reikalavimai jam netinkami“, – sakė E.Bakštytė.
Šiuo atveju Geros valios memorandumą pasirašė Sveikatos apsaugos ministerija ir privatūs subjektai. Memorandumas neturi įstatymo galios, taigi nustato papildomus teisės aktuose nenustatytus reikalavimus vartotojams.
Tuo atveju, jei memorandumo sąlygos būtų taikomos tik tam tikroms vartotojų grupėms, tokie prekybininkų veiksmai galėtų kelti klausimų dėl galimos diskriminacijos. Tačiau šiuo atveju reikalavimas nustatytas visiems vartotojams be išimčių, taigi aiškių diskriminacijos požymių kol kas nėra.
„Teisės aktai nedetalizuoja, ar pardavėjo atsisakymas parduoti alkoholio gaminius pagyvenusio amžiaus vartotojams, kurie atsisakė parodyti dokumentą, galėtų būti laikomas šių vartotojų teisių pažeidimu. Šis klausimas, matyt, bus atsakytas, kai kompetentingos vartotojų apsaugos institucijos sulauks nepatenkintų vartotojų skundų, ir turės pateikti aiškų atsakymą, ar naujosios taisyklės nepažeidžia vartotojų teisių ir teisėtų interesų“, – sakė teisininkė.
Duomenys neturi leisti identifikuoti
Tos pačios firmos vyresnioji teisininkė, Intelektinės nuosavybės, Informacinių technologijų ir Duomenų apsaugos pogrupio vadovė Viltė Kristina Steponėnaitė sakė:
„Nei Alkoholio kontrolės įstatymas, nei vartotojų teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai tiesiogiai nenumato, ar atsisakymas parduoti alkoholį akivaizdžiai garbaus amžiaus žmogui, nepateikusiam tapatybę patvirtinančio dokumento, būtų laikomas vartotojų teisių pažeidimu.
Alkoholio kontrolės įstatymas tik bendrai numato, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą, taigi tikėtina, kad šiuo atveju kompetentingos institucijos sulauks vartotojų skundų ir turės pateikti savo vertinimą.
Dėl akivaizdžiai jaunesnio amžiaus asmenų didesnių ginčų neturėtų kilti. Teisės aktai numato, kad kai pardavėjams kyla abejonių, kad asmuo yra nepilnametis, pardavėjai pagal įstatymą ne tik turi teisę, bet ir privalo pareikalauti tapatybę patvirtinančio dokumento. Tokiam asmeniui nepateikus dokumento pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.“
Teisininkė teigė, kad pirkėjai neturėtų nerimauti, jeigu pardavėjai tvarko tik tokius duomenis, kurie neleidžia identifikuoti konkretaus asmens.
„Tokie duomenys paprasčiausiai nebūtų laikytini asmens duomenimis, atitinkamai nebūtų taikomi ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai. Todėl esminis klausimas šiuo atveju yra tas, ar pardavėjas, tvarkydamas tam tikrus duomenis, galės identifikuoti konkretų asmenį. Svarbu, ar pardavėjai rinks tik informaciją apie pirkėjų gimimo datas, ar kartu fiksuos ir kitus duomenis, pavyzdžiui, pasižymės vardą ar pavardę. – sakė V.K.Steponėnaitė.
Pagal galiojančius teisės aktus asmens duomenimis laikoma tokia informacijos visuma, pagal kurią jau galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti asmens tapatybę, pavyzdžiui, jeigu užfiksuojama išimtinai tik gimimo data, tokiu atveju vargu, ar tai yra pakankama informacija identifikuoti asmenį – asmenų su tokia pačia gimimo data gali būti labai daug.
Tačiau, jeigu kartu su gimimo data yra užfiksuojama ir, pavyzdžiui, pavardė, darbo vieta, atvaizdas ar pan. – tokia informacija jau gali būti laikoma asmens duomenimis. Pastaruoju atveju jau būtų taikytini Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai – duomenų valdytojas privalėtų užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami tik apibrėžtais ir teisėtais tikslais, tik gavus subjekto sutikimą, vykdant sutartį ar kitu teisėtu tvarkymo pagrindu ir kt.
Tvarkant pirkėjų asmens duomenis automatiniu būdu duomenų valdytojas taip pat privalėtų pranešti apie tokį tvarkymą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, pateikdamas specialų pranešimą. Atitinkamai asmuo taip pat turėtų įvairias teisės aktų numatomas teises, pavyzdžiui, būti informuotam apie savo duomenų tvarkymą, susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti tvarkymo veiksmus, taip pat nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys“, – sakė V.K.Steponėnaitė.
