Panevėžio apygardos teisme vakar vilnietė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnė Alina Bystrachovskaja spaudė delne grandinėlę su kryželiu.
Šis tikėjimo simbolis dešimt metų pragulėjo po žeme ant nužudyto jos sūnaus 33 metų Jono Bystrachovskio kaklo.
Papuošalą rado seną nužudymo bylą tyrę kriminalistai, kai atkasė Gražutės regioniniame parke (Zarasų r.) paslėptą kapavietę.
Tikėjo, kad sūnus gyvas
„Aš tikėjau, kad mano sūnus gyvas, ir visą laiką jo laukiau. Taip bijojau žinią apie jo mirtį išgirsti, kad geriau ir toliau būčiau laukusi visą gyvenimą. Dabar tuos banditus prakeikiu, jų mirtis bus baisesnė negu buvo mano sūnaus“, – vakar kalbėjo nužudytojo motina.
Vakar Panevėžyje buvo pradėta nagrinėti nužudymo byla. Teisiamųjų aptvare atsidūrė trys Visagino gyventojai – 40-metis Jegoras Ščerbatiukas, 39-erių Aleksejus Babuškinas ir 42-ejų Sergejus Cepajevas.
Vyrai kaltinami iš anksto suplanavę ir suorganizavę visaginiečio J.Bystrachovskio nužudymą.
Teisingumas juos pasiekė po 12 metų. Teisiamieji tik iš dalies pripažįsta jiems inkriminuojamus kaltinimus.
Iš anksto iškasė duobę
Nusikaltimas buvo įvykdytas 2004 metais. Tačiau paslaptis išaiškėjo tik 2014 metais, kai vienas iš kaltinamųjų J.Ščerbatiukas nusprendė papasakoti apie šį nusikaltimą.
Tai padaręs jis tikėjosi sulaukti lengvesnės bausmės už padarytą kitą, su narkotikais susijusį, nusikaltimą.
Kaltinamajame akte sakoma, kad nusikaltimo organizatorius buvo J.Ščerbatiukas. Jis sukūrė planą ir būsimos žmogžudystės dalyviams paskirstė vaidmenis.
Likus kelioms dienoms iki planuojamo nusikaltimo, jis kartu su S.Cepajevu nuvažiavo į Gražutės regioninį parką ir ten iš anksto iškasė kapo duobę.
Vieną 2004 metų rudens rytą, kai J.Bystrachovskis atėjo į garažą, jį užpuolė A.Babuškinas ir S.Cepajevas. Vyrai susistumdė. Vienas iš jų metaliniu strypu ėmė daužyti J.Bystrachovskiui per nugarą ir galvą. Šis iškart mirė.
Vėliau ekspertai nustatė, kad aukai buvo sulaužyti žandikauliai, taip pat kaukolė viršugalvio srityje. Nužudytasis buvo išrengtas, įmestas į jo paties automobilio bagažinę ir išvežtas užkasti iš anksto paruoštoje vietoje.
Jautė artėjančią mirtį
A.Bystrachovskaja apie sūnaus dingimą sužinojo iš jo žmonos. Moterį pasiekė pasakojimas, esą J.Bystrachovskis kartu su kažkokiu latviu išvažiavo į užsienį.
Motiną vis pasiekdavo gandai, kad sūnus gyvena tai Ispanijoje, tai Anglijoje, tai Vokietijoje.
Viltį, kad jis yra gyvas, sustiprindavo kažkieno žodžiu perduodami linkėjimai iš tolimų šalių. A.Bystrachovskaja pasakojo, kad jos anūką kartais pasiekdavo neva tėvo iš užsienio atsiųstos lauktuvės.
Moteris pasakojo, kad paskutinį kartą savo sūnų matė tuomet, kai jis spalį, visai prieš savo mirtį, aplankė senelių kapus. Tuomet J.Bystrachovskis buvo labai liūdnas. Į motinos klausimą, kas atsitiko, sūnus atsakė: „Toks tas gyvenimas. Čia gyveni, o čia jau nebe...“ Netrukus po to jis pradingo.
Motinai kildavo įtarimų
A.Bystrachovskaja įtarė, kad jos sūnus užsiima nelabai švariais darbais. Motina klausdavo, ar jis nedaro ko nors neleistino.
Tačiau atviro atsakymo niekada neišgirdo. J.Bystrachovskis artimiesiems pasakodavo, kad užsienyje perka naudotuis automobilius, juos Lietuvoje suremontavęs parduoda ir taip užsidirba.
„Jis dirbdavo garaže, atsiveždavo automobilių.
Tačiau daug laiko praleisdavo kalbėdamasis su kažkuo telefonu. Aš sužinojau, kad sūnus važinėdavo į kalėjimą ir veždavo siuntinių ten kalintiems keliems vyrams“, – liudydama teisme pasakojo nukentėjusioji.
Pertraukos metu A.Bystrachovskaja prisiminė kadaise vienos būrėjos jai pasakytus žodžius: „Tu turi paauglį sūnų. Jo ateitis nėra gera: arba jis kalėjime sėdės, arba ne jis tave, o tu jį laidosi.“
Susijęs su narkotikais
J.Bystrachovskiui nebuvo svetimas narkotikų platintojų pasaulis. 2004 metais jis buvo labai svarbus liudininkas garsioje su kvaišalais susijusių nusikaltėlių byloje.
Po to už grotų atsidūrė grupė iš narkotikų verslo uždirbdavusių nusikaltėlių. Tarp jų buvo ir vieno iš kaltinamų J.Bystrachovskio budelių – S.Cepajevo – brolis.
Kokie motyvai paskatino S.Cepajevą, J.Ščerbatiuką ir A.Babuškiną atsikratyti daug žinojusio J.Bystrachovskio: asmeninės sąskaitos ar baimė būti išduotiems, turėtų paaiškėti būsimuose teismo posėdžiuose.
