Dvi mažametes dukras auginantis vilnietis Mantas neslepia, kad jam priešmokyklinis ugdymas atrodo ne iki galo apgalvota mintis.
„Aš įžiūriu čia spragų. Idėja gal ir gera, vaikus reikia mokyti, bet atrodo, kad tai sukels tik papildomų problemų. Įdomu, kas tai turės apmokėti ir ką darys tėvai, kurie galbūt nenori leisti savo vaiko į priešmokyklinį ugdymą. Gal tada jų vaikas negalės eiti į pirmą klasę?“ – svarstė 7 ir 5 metų mergaites auginantis vyras.
Jo vyresnioji dukra nelankė priešmokyklinio ugdymo grupės, tačiau patys tėvai ją mokė skaityti, skaičiuoti ir rašyti, tad septynmetė dabar laisvai skaito knygeles ir yra pasiruošusi eiti į pirmą klasę.
Apie tai, kad jaunėlė turės eiti į priešmokyklinio ugdymo grupę, vyras sakė dar per daug nesvarstęs. „Aišku, aš mieliau ir jaunėlę pats mokyčiau namie, nes taip ne tik vaiką mokai, bet ir su juo leidi laiką, stiprini ryšį. Bet jei jau reikės, leisime į tą grupę“, – sakė Mantas.
Paklaustas, ką, jo nuomone, reikėtų daryti, vyras svarstė, kad būtų galima tiesiog paankstinti pradinį mokymą ir vaikus iš karto leisti į pirmą klasę.
Klausimų kyla ir mamai Kristinai. Jos penkiametis sūnus jau moka skaityti, pradeda mokytis rašyti ir skaičiuoti, bet visa tai daro padedamas tėvų.
„Kol ateis laikas eiti į tą grupę, jis jau viską mokės. Tad koks tada to priešmokyklinio ugdymo tikslas? Ateis penkiamečiai, kurie nemoka nieko. Jiems bus naudinga, tačiau vaikai, kuriuos moko tėvai, ten nelabai turės ką veikti“, – kalbėjo mama.
Tačiau šešiametę auginanti Jūratė mano, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas – puiki mintis. „Aš esu tik už tai, kad vaikai būtų lavinami. Mokslas dar niekam nesutrukdė. Aišku, jei paklaustumėte vaikų, jie sakytų, kad nenori eiti. Tačiau priešmokyklinukų programos nėra sunkios, vaikai puikiai pasirengia mokyklai“, – kalbėjo moteris.
Galvota jau seniai
Pasiūlymą dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo teikė Švietimo ir mokslo ministerija. „Norime, kad visi vaikai turėtų lygias mokymosi starto galimybes. Tyrimai rodo, kad iki mokyklos ugdyti vaikai ir vėliau pasiekia geresnius rezultatus, lenkia bendraamžius beveik vienais mokslo metais. Tai vienas iš žingsnių siekiant geresnės ugdymo kokybės“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.
Privalomo priešmokyklinio ugdymo klausimas aptariamas su suinteresuotomis grupėmis jau nuo 2013-ųjų. Buvo svarstoma jį įteisinti nuo 2015 metų rugsėjo 1 dienos, bet ne visos savivaldybės tam pasiruošusios, tad sprendimas buvo atidėtas metams.
2015-ųjų gruodį Seimas pritarė privalomo priešmokyklinio ugdymo įteisinimui nuo šių metų rugsėjo pirmosios.
Atsisakantiems ugdymo – institucijų dėmesys
Priešmokyklinis ugdymas vis dar išlieka neformalusis, tad pagal Savivaldos įstatymą už tai, kad už visus vaikus, kuriems tais kalendoriniais metais sueina šešeri, yra atsakingos savivaldybės.
Kas gi bus daroma, jei tėvai atsisakys savo vaikus leisti į priešmokyklinio ugdymo programas?
„Su tokiomis šeimomis dirbs Vaiko gerovės komisijos, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga ir kitos institucijos, susijusios su pagalba tėvams, vaikui. Siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeista vaiko teisė ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą“, – teigė A.Pitrėnienė.
Tiesa, tai, kad vaikas nebus ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą, kelio į pirmą klasę neužkirs.
Nenorintieji, kad jų vaikai lankytų bendras priešmokyklinio ugdymo grupes, gali samdyti mokytojus patys.
„Pagal priešmokyklinio ugdymo programą gali dirbti ir laisvas mokytojas, kuriam taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir įstaigoje dirbančiam pedagogui“, – teigė ministrė.
Vietų užteks visiems
Atskirų priešmokyklinio ugdymo įstaigų nėra. Priešmokyklinio ugdymo grupė gali būti įsteigta bet kokioje švietimo, ugdymo ar kitoje įstaigoje, kuri turi higienos pasą – leidimą tokiai veiklai, joje dirba atitinkamą išsilavinimą turintys pedagogai. Dauguma tokių grupių veikia darželiuose ir mokyklose.
„Kadangi ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupės jau senokai steigiamos bet kokiose įstaigose, savivaldybės yra pasirengusios užtikrinti, kad visiems šešerių metų vaikams būtų užtikrintas ugdymas pagal priešmokyklinio ugdymo programas“, – pasakojo A. Pitrėnienė.
Privalomojo priešmokyklinio ugdymo įvedimas metams atidėtas tam, kad savivaldybės būtų pasirengusios visus šešiamečius vaikus ugdyti pagal atitinkamas programas.
Praėjusiais mokslo metais šešerių metų vaikų, nedalyvaujančių ugdymo programoje, visoje šalyje buvo apie 500.
Svarstyti ir kiti variantai
Švietimo ir mokslo ministrė pasakojo, kad anksčiau buvo svarstytas klausimas dėl pradinio ugdymo ankstinimo: „Tačiau atsižvelgus į tai, kad ugdyme dalyvauja beveik 98 proc. visų 6 metų vaikų, buvo pasirinkta įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą. Neatmetame, kad ateityje gali būti grįžtama prie klausimo dėl pradinio ugdymo ankstinimo.“ Ministrė patikino, kad visi tėvams iškilę klausimai buvo išspręsti ir atsakyti, tad skundų dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo ministerija nesulaukė.
Patiems mokėti nereikės
Privalomasis priešmokyklinis ugdymas bus finansuojamas valstybės lėšomis, krepšeliu principu. Finansuojamos 4 ugdymo valandos per dieną, iš viso 20 valandų per savaitę.
Jeigu mokymas pagal programą vyksta ilgiau nei 4 val. per dieną, kitą dalį finansuoja grupės savininkas. Kitus mokesčius, pavyzdžiui, už vaiko maitinimą, ugdymo priemones, ir mokėjimo tvarką nustato priešmokyklinės ugdymo grupės savininkas. Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamas 35 proc. didesnis krepšelis.
