Lietuvos valstybę Strasbūro teismui yra apskundusi 51-erių prokurorė Rita Čivinskaitė, kuri išgalvotos Garliavos pedofilijos istorijos įkarštyje buvo perkelta į žemesnes pareigas.
„Aš labai nukentėjau, pradedant atsiradusiomis sveikatos problemomis, baigiant viešu pažeminimu. Nukentėjau ir kaip žmogus, ir kaip teisininkė“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino R.Čivinskaitė, šiuo metu dirbanti Kauno apygardos prokuratūroje.
Ši teisininkė dėl tariamai blogai atliktų pareigų turėjo atsisveikinti su Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos darbu, taip pat išklausyti aukščiausios valdžios kritiką.
Savo peticijoje Europos žmogaus teisių teismui R.Čivinskaitė teigia, kad žurnalistų bei politikų kišimasis į jos darbą pažeidė jos teises ir neužtikrino teisės į teisingą gynybą, kai generalinio prokuroro skirtą nuobaudą bandė apskųsti Lietuvos teismuose.
R.Čivinskaitė iš Lietuvos norėtų prisiteisti beveik 58 tūkstančius eurų, tačiau teigė, kad ši suma nėra galutinė.
„Dabar mano peticija perduota Vyriausybei atsiliepimui parašyti. Kai susipažinsiu, ką jie parašė, sumą galėsiu patikslinti. Bet, matyt, tai bus dar negreitai“, – sakė ieškovė.
Kilo visuotinis triukšmas
R.Čivinskaitė į Garliavos istorijos mėsmalę pateko 2009 metais, kai jai dirbant Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja teko kontroliuoti šios prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės darbą.
Tuo metu G.Ročienės žinioje buvo pedofilijos byla, kurioje Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimu buvo įtariamas Andrius Ūsas.
Nors prokurorė teigia, kad ji savo darbą atliko tinkamai, pedofilijos skandalo įpūtėjai, buvusiai teisėjai ir parlamentarei Neringai Venckienei ir ją tuomet palaikiusiems politikams atrodė kitaip.
N.Venckienei pradėjus šaukti, kad G.Ročienė ir R.Čivinskaitė nepaklūsta jos valiai, neapklausia teisėjo Jono Furmanavičiaus (jis vėliau buvo nužudytas. – Red.), nepareiškia įtarimų L.Stankūnaitei ir galbūt A.Ūsui leido susipažinti su bylos medžiaga, į bendrą chorą įsitraukė politikai, tarp jų – prezidentė D.Grybauskaitė.
Pasmerkė pirma laiko
Išsikvietusi tuometį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir net nelaukdama Generalinėje prokuratūroje pradėto tarnybinio patikrinimo išvadų D.Grybauskaitė pratrūko kaltinimais.
„Prezidentė reikalauja asmeninės galimo mažametės tvirkinimo bylą vilkinusių pareigūnų atsakomybės.
Prezidentės teigimu, akivaizdu, kad dėl galimo mažametės tvirkinimo pradėti tyrimai buvo vilkinami, todėl nedelsiant turi būti įvardinti neatsakingai dirbę pareigūnai ir pareikalauta iš jų asmeninės atsakomybės.
Pasak prezidentės, atsakomybės negali išvengti nė vienas pareigūnas, nė viena institucija, dėl kurių kaltės neleistinai ilgai užtruko tyrimas.
Generalinis prokuroras įpareigotas nedelsiant nustatyti tyrimą vilkinusius asmenis ir priežastis ir užtikrinti sklandų tolesnį Kauno įvykių tyrimą, kad tiesa būtų atskleista kaip galima greičiau“, – toks pranešimas buvo paskelbtas po D.Grybauskaitės ir A.Valantino susitikimo.
Šį oficialų Prezidentūros pranešimą kaip pavyzdį, kad prie jos perkėlimo į žemesnes pareigas nagus yra prikišusi ir šalies vadovė, R.Čivinskaitė mini savo skunde EŽTT.
Prezidentei pakluso greitai
Praėjus vos keturioms dienoms po apsilankymo Prezidentūros rūmuose A.Valantinas pranešė nubaudžiantis septynis prokurorus.
Prokurorė G.Ročienė buvo atleista iš darbo, R.Čivinskaitė ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Andrius Kiuršinas perkelti į žemesnes pareigas, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Nerijui Marcinkevičiui pareikštas papeikimas, o Civilinių bylų skyriaus prokurorei Solveigai Gradzevičienei – pastaba.
Nukentėjo ir du Generalinės prokuratūros darbuotojai – Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui skirtas papeikimas, o šio departamento prokuroras Sigitas Jankauskas perkeltas į žemesnes pareigas.
Į darbą grąžino teismai
Šiek tiek vėliau A.Valantiną generalinio prokuroro poste laikinai pakeitęs Raimondas Petrauskas nusprendė, kad už nubaustus pavaldinius atsakomybę turėtų prisiimti ir Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis, – pažemino jo pareigas.
Tačiau K.Betingis kreipėsi į teismą ir laimėjęs bylą sugrįžo toliau vadovauti Kauno apygardos prokuratūrai. Į darbą teismas grąžino ir prokurorę G.Ročienę.
Priežastis – A.Ūso prašymas
R.Čivinskaitei teismai nebuvo tokie malonūs. Vilniaus apygardos administracinis, o vėliau ir Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad prokurorė į žemesnes pareigas perkelta pagrįstai.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl ši teisininkė nebuvo grąžinta į ankstesnes pareigas, buvo tai, kad ji leido susipažinti pedofilijos bylos įtariamajam A.Ūsui su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors bylą tyrusi G.Ročienė tokio leidimo nebuvo davusi.
R.Čivinskaitė A.Ūso prašymą patenkino, kai G.Ročienė atostogavo.
Pedofiliją tyrė ir Seimas
Garliavoje sukurta pedofilijos istorija buvo narpliojama ir Seime.
Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuriam pirmininkavo Stasys Šedbaras, buvo pavesta išsiaiškinti, ar teisėsaugos institucijos tinkamai reagavo į D.Kedžio skundus, kuriais tuo metu jis buvo užvertęs policiją ir prokuratūrą.
Vėliau N.Venckienė prisipažino, kad skundus rašė ji, o iš viso jų išsiuntė apie 200.
Nors tokio skundų skaičiaus išnagrinėti skubiai neįmanoma, be to, juos rašė ir L.Stankūnaitė su A.Ūsu, parlamentarai sutartinai padarė išvadą: „Vadinamoji pedofilijos istorija Kaune buvo tiriama neoperatyviai ir nekompetentingai, o tai padarė žalos tyrimui ir gali turėti reikšmės galutiniams sprendimams.“
Apie S.Šedbaro vadovaujamo komiteto išvadas taip pat kalbama R.Čivinskaitės skunde.
Per Garliavos skandalą nukentėjusi prokurorė mano, kad jei ne politikų spaudimas, ji ir toliau būtų dirbusi savo darbą, o administraciniai teismai būtų priėmę kitokius sprendimus.
Blogas prokuroras, bet labai geras teisėjas
* Pavaldiniams nuobaudas skyręs generalinis prokuroras A.Valantinas netrukus pats tapo politikų taikiniu.
* 2010 metų sausį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pareiškė, kad generalinis prokuroras nesugebėjo tinkamai organizuoti jo vadovaujamos institucijos darbo ir netinkamai vykdė teisės aktuose jam numatytas pareigas.
* Šiai nuomonei pritarė ir D.Grybauskaitė, todėl tų pačių metų vasario 11 dieną Seimas balsavo, kad A.Valantinas būtų atleistas iš generalinio prokuroro pareigų.
* Tačiau be darbo šis teisininkas ilgai nebuvo. 2010 metų kovą jis pateikė prašymą iškart į trijų Vilniaus miesto apylinkės teismų teisėjų vietas ir laimėjęs konkursą buvo paskirtas į Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą.
* Vėliau A.Valantinas perėjo dirbti į Vilniaus apygardos teismą, o šių metų balandį D.Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo pateikė parlamentui A.Valantino, kaip Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, kandidatūrą.
* „Vertinant pretendentų tinkamumą buvo atsižvelgiama į A.Valantino aukštą kvalifikaciją ir profesionalumą, ilgametį teisinio darbo stažą, įvairiapusę administracinę patirtį, gerus darbo kokybės rodiklius, asmenines ir dalykines savybes. A.Valantinas apibūdinamas kaip pareigingas, taktiškas, korektiškas, gerai planuojantis ir organizuojantis savo darbą teisėjas“, – savo pasirinkimą paaiškino prezidentė.
* Seimas A.Valantino kandidatūrai pritarė, jis tapo Lietuvos apeliacinio teismo vadovu.
