„Valstybės parama galėtų būti skiriama tam tikriems darbams.
Negaliu pažadėti, kokia, nes paveldotvarkos programa yra
nedovanotinai maža – 1,7 mln. eurų visam paveldui per metus“, –
teigė Š.Birutis.
Valstybinė kultūros paveldo komisija šią vasarą pasiūlė
svarstyti galimybę neogotikinius XIX amžiaus Lentvario rūmus
perimti visuomenės poreikiams.
Ministras sako, kad valstybė aukcione nedalyvavo dėl to, jog tam
nebuvo numatyta pinigų. Jis laikosi nuomonės, kad verslas yra
pajėgesnis sutvarkyti paveldo objektus. Pavyzdžiui, valstybei
perėmus Kalnaberžės dvarą, anot jo, niekas nepasikeitė, nes
Kultūros paveldo departamentas neturi pinigų dvaro priežiūrai ir
sutvarkymui.
„Šiuo atveju, valstybės priežiūra, kaip kultūros paveldo
objektui, išliks labai griežta, nes tai – išskirtinis projektas,
privatus investuotojas tai padarys efektyviau: sąnaudos bus
mažesnės, nei darant valstybei, pasiekiant tą patį rezultatą“,
– neabejojo jis.
Verslininkui Laimučiui Pinkevičiui priklausantis Lentvario
dvaras, kuris už negrąžintą 1,16 mln. eurų paskolą įkeistas SEB
bankui, šią savaitę parduotas už pradinę 540 tūkst. eurų kainą
verslininkui Ugniui Kiguoliui. Jis yra sumokėjęs 10 proc. dydžio
pradinę įmoką.
L.Pinkevičius Lentvario dvarą įsigijo 2007 metais. Dėl
negrąžintos paskolos SEB bankas 2012-ųjų sausį bankas
vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl
priverstinio išieškojimo.
L.Pinkevičius anksčiau žiniasklaidai yra teigęs, kad dvaro
ansamblį planuoja paversti visuomenei prieinama poilsio, pramogų ir
turizmo vieta. Ketinta atkurti vandens malūną, kalvę, kavinę,
sutvarkyti parką, interjerams grąžinti grafų Tiškevičių laikų
vaizdą. Rūmuose verslininkas ketino ir gyventi.
Grafams Tiškevičiams priklausęs anglų neogotikos stiliaus
Lentvario dvaras pastatytas XIX amžiuje. Aplink rūmus pagal žinomo
prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą
įrengtas didelis parkas. Nuo 1957 metų rūmuose buvo įsikūrusi
tuometinio Lentvario kilimų fabriko administracija.
