„Tau darbo čia nebėra“
Tai išgirdo moteris, grįžusi į darbovietę po vaiko priežiūros atostogų. Anželika vienoje logistikos įmonėje dirbo ketverius metus iki tol, kai išėjo vaiko priežiūros atostogų. „Grįžus po vaiko priežiūros atostogų manęs nepriėmė atgal į darbą, nors jie privalėjo priimti mane iki trejų metų“, – sako Anželika.
Jos darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad išėjus vaiko priežiūros atostogų jos darbo vieta bus užleista kitam darbuotojui. Moters, kuri pradėjo dirbti Anželikos vietoje, darbo sutartyje taip pat nebuvo nurodyta, kad ji priimama terminuotam laikotarpiui, kol į darbo vietą grįš Anželika.
„Darbo inspekcija sakė, kad jau čia buvo padaryta klaida. Jie turėjo sudaryti terminuotąją sutartį“, – teigė darbo netekusi moteris.
Iš darbo išmesta moteris kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Pasak jos, Darbo inspekcija darbdaviui paaiškino, kad šis privalo moterį priimti atgal į darbą. „Po inspekcijos sprendimo man paskambino ir pasakė atvažiuoti į biurą, nes nori su manimi pasišnekėti. Aš atvažiavau, jie pakvietė mane į kabinetą ir pradėjo aiškinti, kad aš pakviesdama Darbo inspekciją jiems padariau didelę kiaulystę. Liepė sėsti ir pasirašyti dokumentą, kad savo noru išeinu iš darbo“, – pasakojo moteris.
Anželika sako, kad pokalbio metu jai buvo darytas psichologinis spaudimas. „Jie man liepė pasirašyt. Dar sakė, kad gali pasiūlyti valytojos vietą. Aš jiems pasakiau, kad išėjau ne iš tų pareigų, tai kodėl turėčiau būti valytoja?“ – apie pokalbį su darbdaviais kalbėjo moteris.
Jai pasakius, kad ji norinti viską apsvarstyti, kaip ji pati sakė, jai buvo atkirsta: „Tau nėra ko svarstyti, reikėjo svarstyti, kai buvai vaiko priežiūros atostogose.“
„Jie man pasakė, kad atsisėsčiau ir pasirašyčiau, nes niekur neišeisiu, kol nepasirašysiu“, – pasakojo vaiką auginanti Anželika.
Teismai nepadėjo
Darbo netekusi vilnietė pokalbį su įmonės vadovais įrašė telefonu. Po pokalbio ji vėl kreipėsi į Darbo inspekciją. Ši patarė moteriai kreiptis į teismą. Darbdavys jai pasakė, kad ji galinti ieškoti teisybės teisme – vis tiek nieko nelaimės.
„Kaip jis žino iš anksto, kad aš nieko nelaimėsiu? Kodėl aš būčiau turėjusi nelaimėt? Nežinau. Man atrodo, kad aš turėjau laimėti tą teismą. Juk yra Darbo kodeksas, kur viskas dėl motinystės pasakyta“, – svarstė Anželika.
Tačiau moteris apylinkės teisme pralaimėjo. Nors ir turėjo pokalbio su darbdaviu įrašą, pripažinta, kad jos, kaip darbuotojos, teisės nebuvo pažeistos. Anželika kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą. Ten taip pat pripažinta, kad ji – neteisi ir darbdavys už jos atleidimą atsakyti neturi.
„Aš kovojau, kovojau ir niekaip negalėjau laimėti, nieko visiškai. Nuo to man atsirado depresija“, – guodėsi moteris.
Pralaimėjusiai teismus Anželikai buvo liepta sumokėti visas teismines išlaidas. Bendra jų suma – apie tūkstantį eurų. „Dabar man reikia sumokėti advokatams, padengti teismo išlaidas. Aš teikiau prašymą teismui, kad man leistų sumokėti per dvejus metus, bet net ir to neleido“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo po vaiko priežiūros atostogų darbą praradusi Anželika.
Teismas nusprendė, kad pokalbio metu Anželikai spaudimas nebuvo daromas. „Nustatyta, kad juose fiksuojami ne asmeniniai pokalbio dalyvių santykiai, o susiję su ieškovės darbu, pokalbio metu provokacijų nenustatyta“, – rašoma teismo sprendime.
Teisininkė: „Darbo vieta turėjo būti palikta“
Advokatės J. Danišauskienės kontoros advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė sako, kad, pagal atitinkamas Darbo kodekse įtvirtintas nuostatas, su darbuotoju, esančiu vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra paties darbuotojo kaltės.
„Pagal Darbo kodeksą, atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiui yra paliekama darbo vieta, išskyrus atvejus, kai įmonė yra visiškai likviduojama“, – sako R. Vaičekauskytė.
Advokato padėjėja sako, kad Anželikai sumokėti teismo išlaidų dalimis nebuvo leista dėl tam tikrų priežasčių. „Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti dalimis.
Tokį prašymą teikiantis asmuo turi pateikti savo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus. Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra teismo teisė, bet ne pareiga“, – teigia teisininkė.
Pasak R. Vaičekauskytės, moteriai nebuvo leista teismo išlaidų padengti dalimis dėl to, kad ji nepateikė savo blogą finansinę padėtį įrodančių dokumentų arba dėl to, kad jos finansinė padėtis nėra tokia sunki, kad reikėtų teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.
Turėjo laimėti
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) ryšių su visuomene specialistė Rasa Žemaitė teigia, kad darbdaviai dažnai siekia nebepriimti mamų į darbą, tačiau tai yra neteisėta: „Apsauga yra iki 3 metų. Nežinau, kaip šiuo atveju galėjo būti pralošta.“
Peržiūrint kitas panašias patirtis, pasak R. Žemaitės, galima pastebėti, kad Lietuva labai ryškiai išsiskiria savo teisiniu atstovavimo pasyvumu. „Ypač dirbančiųjų teisės labai retai yra ginamos, net ir tais atvejais, kai galimi akivaizdūs laimėjimai su asmenine nauda.
Pavyzdžiui, dėl sumažintų motinystės ar tėvystės išmokų kompensavimo į teismą kreipėsi tik labai nedidelė dirbančių ir turinčių tokią teisę tėvų dalis. Arba taip ir neginčyta negrąžintų į prieškrizinį laikotarpį „vaiko pinigų“ mokėjimo tvarka“, – pasakojo specialistė.
Pasak jos, tokiu pasyvumu nuolat naudojasi politikai, priimantys nepalankius šeimoms įstatymus. „Kartais net atvirai pasakoma, kad biudžetui bus pigiau sumokėti priteistas kelių skundų išlaidas, nei visuotinai pagerinti ar išsaugoti visų dirbančių šeimų gyvenimus liečiančias išmokas, – kalbėjo NAMS atstovė. – Tiesiog teismai yra labai brangus malonumas, asmeniškai į juos investuoti gali labai nedaugelis, o kolektyvinio interesų atstovavimo mūsų šalyje apskritai faktiškai nėra, nes galinčių finansuoti tokio pobūdžio procesus ar juos įperkančių organizacijų nėra.“
Bylos trunka keletą metų
R. Žemaitė sako, kad jei viskas vyktų, kaip priklauso, į teismą besikreipusios mamos turėtų būti grąžintos į darbą arba jų atleidimo diena turėtų būti nukelta į pirmojo teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.
„Problema, kad bylos trunka apie 2 metus, o būna – net ir 5-erius. Be to, pirmoje instancijoje galima tikėtis visokių sprendimų, kuriuos reikia skųsti ir keliauti į kitą instanciją“, – sako R. Žemaitė.
Ryšių su visuomene specialistė nuogąstauja, kad tokios bylos dažnai vyksta naudojantis nemokama teisine pagalba, kurios kokybė yra, pasak jos, nepakankama: „Todėl pažeidžiamam ir mažai mokiam žmogui galimai tik sudaroma iliuzija ginti savo interesus teismuose beveik iš anksto žinant, kad tokio pobūdžio bylos yra be ateities.“
Paklausta apie tai, kas mamoms geriau – grįžti į darbo vietą ar reikalauti kompensacijos, R.Žemaitė sakė, kad įstatymas reikalauja grąžinti į pareigas. Tačiau jei situacija yra konfliktinė, galima tikėtis, kad mama vis tiek bus atleista po ilgalaikio terorizavimo.
„Jei jau konfliktas, tai vadovaujantis logika: kuo didesnė problema taps, tuo daugiau kompensacijos gaus. Tačiau visada yra rizika, kad perspaus ir teks eiti į teismus.
Realiai manome, kad jau konflikto užuomazgose reikia tartis su teisininku, o jei įmonėje yra veikianti profesinė sąjunga arba yra šakinė profesinė sąjunga – bandyti tartis ir per ją, kad ji atstovautų – bus ir pigiau, ir efektyviau“, – sako NAMS ryšių su visuomene specialistė R.Žemaitė.
Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rūtos Petkuvienės komentarai:
- Kaip nuspręsta, kad pokalbio su darbdaviu metu nebuvo darytas psichologinis spaudimas?
– Perklausius ieškovės telefonu darytą įrašą, nustatyta, jog darbdavys, ramiu balsu bando išsiaiškinti tolimesnes darbo perspektyvas. Iniciatyva derėtis dėl darbo santykių nutraukimo kilo iš ieškovės, siekiant didesnės kompensacijos. Be to, ieškovė prieš tai kreipėsi į Darbo inspekciją, nesiekdama taikaus kilusio ginčo sureguliavimo. Svarbiausiu ginčo aspektu tapo ne darbo santykių išsaugojimas, o kompensacijos dydis.
- Kaip buvo prieita sprendimo, kad darbuotojo teisės nebuvo pažeistos?
– Iš telefoninio pokalbio matyti, kad ieškovė laisva valia sudarė susitarimą dėl darbo santykių pabaigos, todėl buvo nuspręsta, kad darbuotojos teisės nebuvo pažeistos. Sudarytą sutartį darbo teisėje galima nuginčyti, tačiau reikia įrodyti, kad ji neatitiko valios. Kaip jau minėta, telefoninis pokalbis įrodė, kad pati ieškovė norėjo ne tiek grįžti į darbą, kiek gauti didesnę išeitinę išmoką.
- Kaip yra su teismo išlaidų apmokėjimu – ar tikrai to negalima padaryti dalimis?
– Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinių paslaugų pobūdį, sumažino beveik per pusę prašomas priteisti atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, o prašymo dėl jų mokėjimo išdėstymo pateikimas priklauso tik nuo ieškovės valios. Iki šiol ieškovė jokio prašymo dėl mokėjimo dalimis nepateikė, todėl teismas šio klausimo negali spręsti.
