Dėmesio centre buvo šaukštai ir šakutės kariuomenei už 4 tūkst. eurų. Aštuoniskart išpūstų virtuvės reikmenų kainų skandalas, kaip ir reikėjo tikėtis, žaibiškai pasuko politine linkme ir pakilo į aukščiausią lygį.
Žinoma, istorija išties bjauri. Bendrovė „Nota bene“, kuri per daugelį metų suleido šaknis į krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistemą, ne tik šiuo, bet ir kitais atvejais išsikovojo vienintelio tiekėjo ir išskirtinio tarpininko statusą, o prekes parduodavo brangiai.
Pažymėtina, kad tai vyko ir tuomet, kai ministeriją valdė ne tik kairieji, bet ir dešinieji.
Visas šis triukšmas – skaudus smūgis ir kariuomenės, ir visos krašto apsaugos prestižui. Teisėsaugos reikalas išsiaiškinti, kas dėl to kalčiausias.
Tačiau tiek dešinieji, tiek prezidentė iškart pasakė, kad kalčiausi yra krašto apsaugos ministras J.Olekas ir valdančiąją koaliciją vairuojanti Socialdemokratų partija.
Apie įžūlų vogimą rėžusi D.Grybauskaitė, regis, vienu mostu nurašė J.Oleką. Pasikvietusi savo vadelėjamų Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovus D.Vilytę bei A.Dulkį prezidentė pareiškė, kad tokie viešieji pirkimai kaip auksinių šakučių – ne pavienė istorija, o visa sistema.
Pakviestieji tik linksėjo galva, o valstybės kontrolierius išpoškino, jog viską žinojo ir žino dar daugiau.
Logiškas klausimas: jei žinota, kodėl tylėta net dvejus metus? Lygiai to paties reikėtų paklausti ir Krašto apsaugos ministerijos, ir kariuomenės. Juk kariškiai tvirtina ir dokumentais įrodo, kad iškart sustabdė pirkimą ir kreipėsi į atitinkamas institucijas.
Prokurorai jokio nusikaltimo požymių nerado, bet kariuomenė ir ministerija vis tiek juos ragino vėl ieškoti. Tarnybine bausme buvo nubaustas karininkas, pasirašęs tą skandalingąją sutartį.
Vadinasi, jei ministerija ar kariuomenė būtų anksčiau pačios paskelbusios apie šią istoriją, dabar ji nebūtų sprogusi lyg haubicos sviedinys.
Nenuostabu, jog skandalo vertintojai suskilo. Vieni svarsto, kad ministras J.Olekas ir kariuomenės vadas J.Žukas turėtų prisiimti politinę atsakomybę, o kiti nemano, kad jie turėtų taip pasielgti, jei išties demaskavo brangiųjų virtuvės įrankių pirkimą.
Bet opozicija (atrodo, ir prezidentė) įsitikinusi, kad krašto apsaugos ministras turi pasitraukti, o jos besąlygiškai remiamas kariuomenės vadas – likti.
Konservatoriai, paskelbę apie rengiamą interpeliaciją J.Olekui, ne tik kaltino šį politiką ir jo partiją korupcija, bet netgi ėmė skleisti liguistai atrodančias teorijas: kairieji esą viską suorganizavo tyčia – ir patį pirkimą, ir jo paskelbimą.
Kam? Ogi kad sukompromituotų kariuomenę ir jos vadą, kurių esą visuomet nemėgo. Negana to, buvo įžvelgta visur esanti Rusijos žvalgybos ranka.
Šitokios teorijos sklido ir kariuomenės užkulisiuose. Nieko keista. Juk dalies aukštosios karininkijos trintis su ministerija ir jos vadovybe – nenauja vieša paslaptis.
Kad ir kaip baigtųsi ši istorija, greičiausiai ji pakenks socialdemokratams. Partija iš pradžių stojo mūru už savo ministrą, į Seimo frakcijos posėdį išsikvietė generalinį prokurorą E.Pašilį, kuris turėjo paaiškinti, kodėl jo pavaldiniai nutraukė tyrimą dėl šaukštų ir šakučių.
Bet E.Pašilis spjovė į parlamentarų kvietimą. Kažin ar šiuo atveju nebus teisus Seimo vicepirmininkas A.Sysas, spėjęs, jog atsakinėti į politikų klausimus prokurorui uždraudė pati D.Grybauskaitė.
Atmosferai vis kaistant pradėjo aižėti ir kairiųjų gretos. Įtakingi partijos nariai G.Kirkilas ir B.Bradauskas puolė samprotauti, jog J.Olekas, ko gero, turėtų atsistatydinti, nors ir nėra niekuo kaltas. Kodėl? Vien dėl to, kad sumažintų politinę įtampą.
Beje, pusiau juokais (gal pro ašaras?) galima pasakyti: kam klius, kam neklius, bet J.Olekui – tai tikrai. Mat „darbiečiai“ šį politiką kviečia pasiaiškinti ir dėl prekybos centruose įsigaliojusius tvarkos visiems pirkėjams, norintiems įsigyti alkoholio, rodyti asmens dokumentus.
Tokią tvarką nustatė prekybininkai su sveikatos apsaugos ministro J.Poželos palaiminimu. Pastarasis dabar sunkiai serga, o jį pavaduoja J.Olekas. Taigi jam – dar vienas, šį kartą – koalicijos „brolių“ sprigtas.
Šią savaitę netrūko triukšmo dar viename fronte. Iš atostogų grįžęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas J.Milius buvo pasveikintas paviešinta istorija apie medžioklę-vakarienę, kurioje dalyvavo jis pats, žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė su vyru ir sūnumi, Latvijos ministras J.Dūklavas, pora Lietuvos verslininkų.
Akivaizdu, kad šis faktas – greičiausiai teisėsaugos vykdomo tyrimo dalis.
Tačiau jokios papildomos informacijos apie kažkokius galimus nusikalstamus J.Miliaus ar V.Baltraitienės veiksmus ar interesus nebuvo nutekinta.
Bet vien paskelbtos žinios pakako, kad D.Grybauskaitė prabiltų apie nepateisinamą ministrės elgesį, nomenklatūrines medžiokles, kurios esą pačios savaime skandalingos. Tokių pareiškimų ir reikėjo laukti, kai V.Baltraitienė nesuskubo versti J.Miliaus iš posto.
Tačiau ir ministrė su VMVT direktoriumi pasirodė esą ne pėsti. Jie viešai išdėstė savo versiją dėl medžioklės-vakarienės, tvirtindami, jog niekuo nenusikalto, ir atsisakė atsistatydinti.
Dabar kamuoliukas – tyrimą pradėjusios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rankose. Sunku pasakyti, ką ji nuspręs. Bet neatmestina, kad tirdama patirs spaudimą iš aukščiausių rūmų.
