Prieš devynis dešimtmečius iškilęs Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadionas išvengė legendinio sostinės „Žalgirio“ stadiono, kurį jau pradėta griauti, likimo.
Kauno valdžia pasišovė savąjį stadioną atnaujinti ir šiam projektui ketina išleisti apie 15 mln. eurų. Tuomet Lietuvos futbolininkams netektų raudonuoti priimant Ispanijos, Vokietijos ar kitų Europos šalių sportininkus. Nepaisant džiugios naujienos futbolo ir kitų sporto šakų mėgėjams, vienas didžiausių pastarojo meto projektų susiduria ir su nenumatytais iššūkiais. Ar juos įveikiant bus įvertinta patirtis statant „Žalgirio“ areną? Jai vietos ieškota net užmiestyje, kad žiūrovams nekiltų sunkumų pasiekti renginio vietą automobiliu.
2017-ųjų rudenį Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė dėl teisės varžytis pasaulio futbolo čempionate susirungs su Anglijos futbolininkais. Ši dvikova turėtų vykti Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione, jeigu iki to laiko pavyks jį atnaujinti. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai tikisi, kad būtent Kaune taip pat vyks Lietuvos ir Škotijos futbolo rinktinių dvikova.
Beveik nekyla abejonių, kad šių varžybų metu stadione neliks nė vienos laisvos vietos, o jame po atnaujinimo tilps mažiausiai 15 tūkstančių žiūrovų. Jeigu bent trečdalis jų atvyktų automobiliais, susidarytų įspūdingas 5000 automobilių parkas, tačiau stadiono prieigose bus įrengta vos 1200 vietų.
Miesto valdžia net neslepia, kad didelių renginių metu automobilio raktelius teks pamiršti ir važiuoti autobusu, troleibusu arba porą kilometrų pėdinti pėsčiomis.
Suskaičiavo išvažiavimo laiką
Krepšinio aistruoliai puikiai prisimena laikus, kai „Žalgirio“ komanda kaudavosi greta stadiono esančioje perpildytoje Kauno sporto halėje. Po varžybų žiūrovams tekdavo prasisprausti pro siaurą Perkūno alėją – kitos galimybės automobiliu ištrūkti iš šios miesto dalies tiesiog nėra. Eismą reguliuodavo policijos pareigūnai, tačiau tai menkai gelbėdavo – spūstys susidarydavo tiek Halės prieigose, tiek aplinkinėse gatvėse. Kelionė namo užtrukdavo valandą ar dar ilgiau. Ar pastaruoju metu įvyko pokyčių?
S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Giedrius Bielskus pripažino, kad didelių renginių metu automobilių spūstys susidaro, o visiškai išsiskirsto per 30–45 minutes.
„Žmonės jau įprato dažniau lankytis „Žalgirio“ arenoje, kurios prieigose yra daugiau erdvės, todėl nebūna labai laimingi, jeigu tenka pastovėti eilėse prie išvažiavimų“, – kalbėjo G.Bielskus.
Atnaujinant stadioną greta jo bus įrengta 200–250 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, link atokesnėse vietose esančių aikštelių numatyta įrengti nuorodas. Kitų šioje miesto vietoje esančių erdvių, kurias būtų galima pritaikyti automobiliams stovėti, nėra.
„Stadionas visiškai turėtų užsipildyti vos porą kartų per metus, kai atvyks didžiosios futbolo komandos. Spūstys nebus kasdienė problema aplinkiniams gyventojams“, – įsitikinęs sporto centro vadovas G.Bielskus.
Studentai drausme nesublizgėjo
Pastarąjį kartą Kauno sporto halė apgultį patyrė prieš porą savaičių vykusios Kauno kolegijos studentų diplomų įteikimo šventės metu – Parodos, Sporto ir K.Petrausko gatvių sankirtoje tvyrojo sumaištis, kurią gerokai padidino nedrausmingi vairuotojai.
Dėl išsvajotojo dokumento turbūt pametę galvą jaunuoliai drąsiai statė automobilius net matydami sustoti draudžiančius ženklus, taip pat ant žaliosios vejos ir įvažų į kiemus. Po renginio kai kurie jo dalyviai skundėsi namo važiavę apie pusantros valandos.
Šįkart tokių sunkumų turbūt nesitikėjo nei kolegijos, nei Halės vadovai, todėl nebuvo pasirūpinta, kad eismą reguliuotų policijos pareigūnai.
„Renginių metų užstatytais kiemais šioje miesto vietoje niekas nebesistebi.
Tačiau su kaimynais pasikalbame, kas atsitiktų, jeigu kiltų didelis gaisras ir pro tokias užtvaras tektų prasibrauti gelbėtojams“, – svarstė netoliese gyvenanti kaunietė Gitana.
Pasak moters, nerimaujama ir dėl spūsčių, kurios gali susidaryti atnaujinus stadioną bei Kauno sporto halę, mat kelio ženklai kelių chuliganams nieko nereiškia.
„Juos sustabdyti turbūt galima tik pastačius automobilių neįveikiamus užtvarus“, – svarstė kaunietė.
Mašinomis užstato įvažas
Kauno kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra tikino, kad padėtis Kauno sporto halės prieigose smarkiai pagerėjo atnaujinus Parodos ir K.Petrausko gatves. Anksčiau pareigūnams tekdavo nemenkai padirbėti reguliuojant eismą. Šiuo metu dažniausiai užtenka vieno patrulių ekipažo, mat gatvių pralaidumas pagerėjo.
„Žalgirio“ arenos prieigose dažniausiai budi 4 pareigūnai, kurie daugiausia darbo turi renginių pabaigoje. Iš pradžių suteikiama galimybė salą palikti pėstiesiems, o tuomet leidžiama riedėti automobiliams. Jų spūsčių nelieka po 30–40 minučių.
Pasak R.Kemzūros, didžiausia problema yra ne spūstys, o užstatytos įvažos į kiemus – būtent dėl jų pareigūnai gauna daugiausia skundų. Skundžiasi tiek Kauno sporto halės, tiek „Žalgirio“ arenos prieigų gyventojai.
„Vairuotojai puikiai žino, kur negalima palikti automobilių, tačiau kartais neatsispiria pagundai pažeisti kelių eismo taisykles. Tokiais atvejais niekaip negalime paveikti jų elgesio, tik reaguoti į pasekmes“, – svarstė R.Kemzūra.
Žino tik vieną receptą
S.Dariaus ir S.Girėno stadiono prieigose beveik neįmanoma pastatyti automobilio net pažeidžiant kelių eismo taisykles, mat daugeliu atvejų eismas visai sustotų.
Didžiausia tikimybė rasti nišą transporto priemonei yra Savanorių prospekte, su K.Petrausko gatve susikertančiose mažesnėse gatvelėse. Kokį ateities vaizdą regi policijos pareigūnai?
„Jeigu nebus įrengta didelių požeminių arba daugiaaukščių aikštelių, vienintelis būdas – riboti automobilių eismą“, – mano Kauno kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas R.Kemzūra. Jau aišku, kad tokių aikštelių nebus – tai daryti nėra nei galimybių, nei sąlygų.
R.Kemzūros nuomone, žiūrovams teks naudotis viešuoju transportu. Miesto valdžia jau anksčiau pasirūpino specialiais autobusais, vežančiais žmones iš renginių „Žalgirio“ arenoje, ir kauniečiams ši idėja patiko – keleivių nuolat daugėja. Šį modelį vertėtų pritaikyti ir stadione.
„Galima tik pagirti miesto valdžią, kad problemų sprendimas nenumetamas policijai ar kitoms institucijoms, o ieškoma geriausių išeičių visiems žmonėms“, – kalbėjo pareigūnas.
Pasak jo, užsienio šalių stadionai talpina dar daugiau žiūrovų, tačiau pavyksta suvaldyti jų srautus.
Pasigirdo kritikų balsas
„Vieta automobiliams statyti neturėtų tapti projektų kertiniu akmeniu“, – įsitikinęs vienas sporto komplekso atnaujinimo iniciatorių, architektas, profesorius Jonas Audėjaitis.
Pasak jo, Europoje niekas nesistebi, kad didelius miesto centre esančius sporto objektus tenka pasiekti viešuoju transportu ar pėsčiomis. Štai prie Eindhoveno stadiono (Nyderlandai) išvis nėra numatyta vietų automobiliams.
„ES fondai net nefinansuoja projektų, kuriuose numatyta įrengti aikšteles automobiliams“, – tikino profesorius J.Audėjaitis. Jo skaičiavimais, komplekso atnaujinimo metu stadiono prieigose numatyta įrengti apie 1200 vietų automobiliams.
Stadionas esą visiškai užpildytas bus retai. Optimistines prognozes J.Audėjaitis grindė „Žalgirio“ arenos pavyzdžiu. Joje vienu metu yra buvę per 20 tūkst. žmonių ir dėl automobilių gausos nieko baisaus neatsitiko. 12–15 tūkstančių žiūrovų jau tapo įprastu reiškiniu.
Tarybos nariui didesnį susirūpinimą kelią bandymai stabdyti visai šaliai reikšmingą projektą prisidengiant siekiu išsaugoti paveldą.
„Kai kas nori, kad stadionas nebūtų atnaujinamas, tad ieškoma būdų stabdyti šį procesą“, – piktinosi J.Audėjaitis.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus patvirtino, kad dėl numatomo stadiono atnaujinimo buvo gautas įvairiais klausimais savo nuomonę aktyviai reiškiančio architekto Audrio Karaliaus skundas, tačiau jokie sprendimai nepriimti.
Pasikvietė UEFA ekspertą
Būsimus pokyčius S.Dariaus ir S.Girėno stadione jau įvertino statinį apžiūrėjęs Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) infrastruktūros ekspertas Benas Veenbrinkas.
Pasak jo, stadiono rekonstrukcija bei aplink jį planuojamos permainos – įspūdingas, tačiau įveikiamas iššūkis.
„Turite labai sudėtingą ir tuo pačiu metu itin svarbią užduotį – sudominti žmones, kad jie norėtų lankytis atnaujintame moderniame stadione. Jis stovi unikalioje vaizdingoje vietoje, todėl turi tapti visuomenės traukos objektu. Kaune turite dvi miesto futbolo komandas, tad ši erdvė turi tarnauti ir joms. Tai išties ambicingas iššūkis, kurio įgyvendinimas priklauso nuo finansinių galimybių ir daugelio kitų aspektų“, – kalbėjo B. Veenbrinkas.
Jo nuomone, geru pavyzdžiu galėtų tapti „Žalgirio“ arena, kaskart į krepšinio rungtynes ir kitus sporto bei pramoginius renginius sutraukianti tūkstančius žiūrovų.
Žvelgdamas į architektų komandos parengtus S.Dariaus ir S.Girėno stadiono projektinius pasiūlymus bei vizualizacijas, svečias vieną po kito vardijo savo pastebėjimus ir rekomendacijas. Anot jo, didžiuliame daugiafunkciame komplekse būtinai turi atsirasti erdvė šeimoms ir vaikams, mat jie yra auganti nauja ateities sirgalių karta.
Pasak B.Veenbrinko, išskirtinio dėmesio reikalauja užsienio komandų aistruoliams skirtos tribūnos. Ekspertas prognozavo, kad po stadiono atnaujinimo Kaunas vis dažniau ir gausiau sulauks svečių, atvykstančių iš užsienio. Tai reiškia didelį potencialą ne vien šalies futbolo bendruomenei, bet ir visam Kauno miestui.
Neatsisako tilto į Nemuno salą
Rimantas Mikaitis
Kauno savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas
„Statant „Žalgirio“ areną automobilių statymas buvo viena dažniausiai aptariamų problemų, tačiau dabartinė situacija yra geresnė, negu manyta iš pradžių. Net po reikšmingų renginių nekyla didesnių sunkumų palikti Nemuno salą, žiūrovai įprato naudotis daugiaaukšte „Akropolio“ komplekso aikštele.
Turime vieną neišnaudotą rezervą – tai tiltas į Fredos rajoną. Juo galėtų naudotis pėstieji ir specialiųjų tarnybų transportas. Toks tiltas ateityje bus pastatytas, ir padėtis dar pagerės.
Vietos automobiliams poreikis – gerai žinoma problema kalbant ir apie stadiono atnaujinimą. Vietų skaičius nesumažės – papildomos erdvės numatytos Dainų slėnyje, Radvilėnų plente, Zoologijos sodo prieigose.
Miesto savivaldybė nusprendė statyti daugiaaukštę aikštelę K.Donelaičio gatvėje, kuri taip pat pravers didžiųjų renginių metu.
Teks susitaikyti, kad iki vartų automobiliu privažiuoti nepavyks, o kuo arčiau pavyks privažiuoti, tuo daugiau laiko teks sugaišti išvažiuojant.“
Tikisi spėti iki reikšmingo jubiliejaus
S.Dariaus ir S.Girėno stadiono atnaujinimas – tai tik dalis įspūdingo dydžio projekto, kurio vertė siekia 40 mln. eurų.
Jis apima maždaug 75 hektarų plotą, kuriame įsikūręs stadionas, Kauno sporto halė, maniežas bei Dainų slėnis.
Nors sporto centras patenka į kultūros paveldo zoną, projektui ši aplinkybė neturėtų trukdyti, mat statinių griauti neketinama – jie bus atnaujinti ir pritaikyti įvairiai veiklai.
Šiuo metu vyksta detaliojo plano korektūra ir parengiamieji projekto darbai, o komplekso atnaujinimą ketinama pradėti dar šių metų rudenį.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau yra sakęs, kad statybų pradžios paskelbimas jam būtų džiugiausias šių metų įvykis. Jeigu neatsiras nenumatytų kliūčių, darbus tikimasi užbaigti 2018-aisiais, minint Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį.
